„Sunku prognozuoti. Bet vis tiek reikia ruoštis, kad (dujų tiekimas – ELTA) nebus atnaujintas“, – antradienį Seime žurnalistams kalbėjo G. Landsbergis.
„Valstybės, kurios buvos stipriai priklausomos, buvo susikūrusios priklausomybę būtent nuo šio dujų tiekimo kanalo, joms jau dabar kyla iššūkių. Kiek žinau, tiek diplomatai, tiek įmonės dirba stipriai, kad tą potencialų netekimą kompensuoti“, – aiškino jis.
Vis tik, ministras pabrėžė, kad alternatyvių energetinių išteklių tiekėjų rasti galima. G. Landsbergis akcentavo padedantis Vakarų Europos šalims ieškoti naujų tiekėjų, ir Lietuvoje susitikęs su Omano užsienio reikalų ministru aptarti galimybes padidinti gamtinių išteklių gavybą šioje šalyje.
„Manau, kad suradus pakankamai tokių pagalbininkų galime sumažinti rizikas, kurios galėtų potencialiai laukti žiemą“, – svarstė G. Landsbergis.
Rusijos energetikos įmonė „Gazprom“ nuo birželio mėnesio smarkiai sumažino dujų tiekimą į Vokietiją per gamtinių dujų dujotiekį „Nord Stream 1“ ir kaip priežastį nurodė trūkstamą turbiną.
Galiausiai, dujų tiekimas per šį dujotiekį, jungiantį Rusiją ir Vokietiją, visiškai nutrūko praėjusį pirmadienį. To priežastimi nurodyti planiniai techninės priežiūros darbai, kurie, kaip skelbta, turėtų trukti iki liepos 21 dienos. Tačiau kai kurie Europos lyderiai baiminosi, kad „Gazprom“ gali paprasčiausiai nuspręsti dujų tiekimo nebeatnaujinti, taip bandydama pakenkti Vokietijos vartotojams ir įmonėms.
Trečiadienį „Gazprom“ informavo keletą pirkėjų, kad dujų tiekimas jiems stabdomas dėl „nenugalimos jėgos“ aplinkybių. Tokie pareiškimai dar labiau padidino Europos baimes, kad dujų tiekimas „Nord Stream 1“ dujotiekiu taip ir nebus atnaujintas.
