Lietuva išsiskiria iš kitų šalių
Kaip buvo teigiama laidoje „Info diena“, po naujųjų įsigaliojęs akcizas naftos dujoms – palies skurdžiai gyvenančius, kurie dujas naudoja maistui ruošti. Dujos – ne tik balionuose. Yra miestų, kuriuose suskystintos naftos dujos tiekiamos daugiabučiams, tad galutinė sąskaita už dujas gali augti dvigubai.
„Jis yra įvestas, matyt, beprecedentiškai aukštas iš karto ir klausimas yra, ar, vis dėlto, jis tikrai yra adekvatus tam buitiniam vartojimui?“, – kėlė klausimą „Orlen Lietuva“ pardavimų palaikymo vadovas Ričardas Morkvėnas.
Anot verslo, akcizas buitiniams vartotojams – nepagrįstas jokiais duomenimis ir, panašu, kad sugalvotas tiesiog kabinetuose.
„Jeigu mes patys smaugsime savo pramonę – savo maisto pramonę, savo gamybą – tikriausiai, tai nebus geroji žinia“, – teigė Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Verslo konfederacija nerado šalių, kuriose akcizas suskystintoms naftos dujoms būtų didesnis nei Lietuvoje, o ypač akį rėžia situacija mūsų regione. Lietuvoje akcizas – 304 eurai už toną, Latvijoje – 0 eurų, Lenkijoje – 13, Estijoje – 55 , Vokietijoje – 45 eurai už toną.
„Lietuvos konkurencingumas, palyginus su gretimomis valstybėmis, konkrečiai šiuo atveju – ženkliai sumažėjo“, – teigė R. Morkvėnas.
Įvardijo pokyčių priežastis
Iki šiol naftos dujoms buitiniam vartojimui galiojo lengvata. Ji panaikinta ir milžiniškas akcizas be pereinamojo laikotarpio įvestas Aplinkos ministerijos iniciatyva.
„Pirmas dalykas, yra bendra pozicija, kad reikia mažinti iškastinį kurą“, – teigė aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus.
Suskystintas naftos dujas Lietuvoje gamina tik Mažeikių „Orlen“. Sako, kad vartojimas stabiliai mažėjo ir be akcizų.
„Kiekvienais metais apie 4 procentus suskystintų naftos dujų Lietuva suvartojo mažiau“, – teigė „Orlen Lietuva“ pardavimų palaikymo vadovas.
Aplinkos ministerija sako, kad akcizai įvesti ir tam, kad nebūtų perkamos rusiškos dujos.
„Importo iš Rusijos kiekis padidėjo daugiau negu 8 kartus, tai ta tendencija tikrai labai nuliūdino“, – teigė aplinkos viceministras.
Bet rusiškų naftos dujų Europoje šiemet turi nebelikti dėl sankcijų.
„Šios dujos jau yra įtrauktos į sankcijų paketą, tai gal, vis dėlto, tai yra priežastis atšaukti tą didelį akcizą, nes artimiausiu metu rusiškų dujų nebebus“, – svarstė A. Romanovskis.
Trečias Aplinkos ministerijos argumentas – kad milžiniškas akcizas skatins išvis nevartoti naftos dujų.
„Vis dėlto, yra alternatyvų nemažai“, – teigė K. Šetkus.
Naftos dujos pripažįstamos kaip vienas švaresnių energijos šaltinių, bet dabar Lietuvoje labiau apsimoka naudoti taršų ir Vakaruose jau imamą drausti kurą – akcizas naftos dujoms yra 85 procentais didesnis nei anglims, nors jos net 4 kartus taršesnės. Mažiau apmokestintas ir dyzelinas.
„Kaip pavyzdį galime paimti anglis, kurios apmokestintos keliasdešimt kartų mažiau, jeigu skaičiuoti pagal svorį“, – teigė R. Morkvėnas.
Kas nukentės labiausiai?
Tarp labiausiai dėl naujovių nukentėsiančių šiandien išskiriami paukštynai. Sako, kai rusai Europai užsuko gamtines dujas, Vyriausybė ragino pereiti prie naftos dujų – paukštynai tą ir padarė.
„Vien tik paukštininkystės sektoriuje per 2022-2023 metus buvo investuota apie 5,2 milijono eurų šitų šildymo sistemų įrengimui“, – dalijosi Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas.
Dabar papildomus milijonus kainuos milžiniškas akcizas, kuris guls į vištienos ir kiaušinių kainas.
„Papildomi kaštai – jie niekur kitur nedings ir turės pereiti į savikainą, o iš savikainos skaičiuojama produkcijos pardavimo kaina“, – teigė G. Kauzonas.
Tiesa, verslas vardija ir daugiau keistenybių. Daugiausiai suskystintų naftos dujų suvartoja transportas – automobiliai su dujų įranga, dujomis varomi autobusai, bet dujoms transportui – akcizas nekeliamas.
„Kada mes kalbame apie taršumą, vis dėlto, 75 procentai šitų dujų naudojama transporte, tačiau transportui nebuvo siūloma kelti akcizo“, – pastebėjo A. Romanovskis.
Akcizas naftos dujoms – įsigaliojo tik nuo sausio. Pakeitimai buvo įvykdyti Vyriausybės, Seimo ir prezidento pritarimu. Dabar, kilus triukšmui, valdantieji atsakomybę permeta iniciatorei Aplinkos ministerijai.
„Aplinkos ministerija turi dar kartą pasiūlyti savo viziją“, – teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Nors klaidos – pripažįstamos, naujo akcizo pajamos jau suplanuotos sunkiai patvirtintame šių metų biudžete. Valdantieji abejoja, ar bus pokyčių.
Visą reportažą rasite LNK portale:
