Pristatomas paketas, anot D. Kreivio, turės keturis tikslus, kurių pirmasis – užtikrinti energetinį Lietuvos saugumą. Ministro teigimu, šiandien Lietuva pasigamina tik tarp 20–30 proc. visos reikalingos elektros energijos, o atsijungus nuo rusiško BRELL žiedo ir sinchronizavus elektros tinklus su Europa, šalies elektros tinklas bus kur kas nestabilesnis.
„Todėl neužsitikrinus elektros gamybos, po 2025 m. kartais gali atsitikti taip, kad paspaudus jungiklį elektra mūsų lemputėse neužsidegs“, – parlamentarams kalbėjo ministras.
D. Kreivys akcentavo, kad dabartinės elektros kainos priklauso nuo kainų Vokietijoje, kuri uždarinėja savąsias atomines elektrines, tad, kol Lietuva neužsitikrins elektros gamybos pati, „tikėtis žemesnių kainų neverta“.
Trečiuoju tikslu EM įvardijami žaliojo kurso reikalavimai.
„Planuojame, kad 2030 m., įgyvendinus šį paketą, pasigaminsime 93 proc. mums reikalingos energijos. Tai didžiulis kiekis, kuris padarys taip, kad Lietuva bus viena labiausiai klimato kaitoje ir atsinaujinančioje energetikoje pažangiausių valstybių“, – aiškino D. Kreivys.
Paskutiniuoju tikslu ministras dar minėjo siekį kuo sparčiau mažinti priklausomybę nuo energijos, tiekiamos Rusijos.
Šalins biurokratines kliūtis AEI plėtrai
Ministerija, visų pirma, siūlo šalinti biurokratines kliūtis saulės ir vėjo energetikai, siekiant, kad sutrumpėtų parengiamųjų atsinaujinančios energetikos darbų vykdymo laikotarpis. Būtų nustatyti labai aiškūs ir tikslūs AEI elektrinių plėtros reikalavimai, sako D. Kreivys.
„Ko reikia, kada reikia. Nes daug dviprasmybių šiandien sukuria perteklinius reikalavimus, biurokratiją ir šią energetiką plėtojančio verslo vaikymus“, – kalbėjo jis.
Pristatyta, kad EM Seimui siūlys greitinti teritorijų planavimo procedūras, sukurti aiškius kriterijus poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūroms. Pilna PAV procedūra būtų atliekama tik statant daugiau nei 7 tam tikro aukščio vėjo elektrinių.
Tuo metu saulės elektrines statyti būtų leista ir be PAV procesų.
„Tai leistų jau artimiausiu metu pastatyti pakankamai saulės parkų, iš kurių pigesnę elektros energiją galės įsigyti daugiabučių gyventojai“, – pažymėjo ministras.
Dar paketu siūloma plėtoti vėjo elektrines be gyventojų sutikimo, leisti saulės ir vėjo elektrinių plėtrą žemės ūkio paskirties sklypuose. Be to, bus leista viename taške prijungti kelias skirtingas – hibridines – elektrines.
„Jei turime 5 MW transformatorinę, galime prijungti tik vieną elektrinę. Galima bus prijungti saulę ir vėją, nes jų ciklai nesutampa, o užsidėti riboklį, kuris automatiškai ribos per didelio elektros kiekio patekimą į rinką“, – paaiškino D. Kreivys.
Ministras pristatė ir idėją, kad AEI parkų plėtotojai dalį savo pajamų turės skirti bendruomenėms, gyvenančioms šalia įrengtų elektros jėgainių. Šias lėšas gyventojai galėtų panaudoti savo bendruomenės poreikiams atliepti, žada D. Kreivys.
„Esame numatę, kad gamintojas skirtų apie 3 proc. metinių pajamų tų vietų, kur įrengtas parkas, bendruomenėms. Tai yra 0,013 ct/KWh. Tai reiškia, kad 70 MW parkas bendruomenėms per metus sumokės 280 tūkst. eurų. Tos lėšos bus seniūnijos ribose padalinamos pagal bendruomenės poreikius“, – teigė politikas.
Atlaisvinimai numatomi ir gaminantiems vartotojams – asmenims, įsirengusiems saulės elektrinę ant gyvenamojo namo stogo arba įsigijusiems nutolusios jėgainės pajėgumų.
„Gaminantiems vartotojams, tiek verslui, tiek privatiems, atsisakoma plėtros ir elektros leidimų. Nebus ribojama elektrinės galia. Šiandien yra, priklausomai nuo įvado, verslui net daugiau nei 500 KW – apribojimų pilna pridėta“, – pastebėjo D. Kreivys.
Pakete, be visų šių priemonių, numatyta pailginti dabartinį vienerių metų elektros kaupimo laikotarpį dar dvejais metais, sudaryti sąlygas kelias elektrines priskirti vienam vartojimo objektui, leisti nebedidinti įvadų galios, norintiems įsigyti nutolusią saulės elektrinę.
Ateityje elektros poreikis pastebimai augs
Ministro pristatytais „Litgrid“ duomenimis, Lietuva importuoja 66 proc. elektros energijos – 79 proc. iš Europos Sąjungos, likusią dalį – iš Rusijos. 34 proc. Lietuvoje pagaminamos elektros išgaunama šiluminėse elektrinėse, kiek mažiau – vėjo ir hidroelektrinėse. Biomasės, saulės ir biodujų elektrinėse kol kas pagaminama po 3 proc. suvartojamos energijos.
„Esame priklausomi nuo importo ir vienintelė galimybė tą pakeisti yra atsinaujinanti energetika“, – teigė ministras.
Ministerijos planuose, kaip pristatė D. Kreivys, keliami tikslai iki 2030 m. bendrai įrengti 7 GW galios atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių – daugiausia vėjo ir saulės jėgainės. Būtent šie pajėgumai leistų po aštuonerių metų pasiekti 93 proc. vietinę elektros generaciją: pasigamintume 14,64 iš 15,73 TWh reikalingos energijos kasmet, aiškina ministras.
„Be abejo, po 2030 m. kiekis bus reikalingas dar didesnis, nes prasidės pramonės dekarbonizacija, elektromobilumas, atsiranda vis daugiau šilumos siurblių ir kitų technologijų, kurios reikalauja elektros. Poreikis dar labiau drastiškai augs“, – teigė D. Kreivys.
Paketo priemonėms finansuoti EM skaičiuoja bent 300 mln. eurų būtinąsias išlaidas iki 2028 m., tačiau, pasak D. Kreivio, paketo priemonėms įgyvendinti bus investuojama gerokai daugiau – pagrindiniam tikslui įgyvendinti prireiks apie 7 mlrd. eurų.
„300 mln. eurų lėšų galima drąsiai dauginti iš trijų, nes šalia šių lėšų ateina skolinti pinigai, bankai, žmonės investuoja savo pinigus. Tai beveik 1 mlrd. eurų lėšų iš valstybės priemonių. 7 GW, kuriuos planuojame turėti 2030 m., pareikalaus 7 mlrd. eurų investicijų. 7 mlrd. – tai naujos darbo vietos, papildomos pajamos į biudžetą, papildomas nacionalinis saugumas“, – vardijo D. Kreivys.
Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų priemonėms įgyvendinti turėtų būti skiriama 164,5 mln. eurų, iš Bendrijos gaivinimo ir atsparumo fondų – 128 mln. eurų. Daugiausia šių lėšų numatomos saulės elektrinėms plėtoti.
