Pakeliui į europinę energetikos sistemą
„Rugpjūčio mėnesį nematau jokių kliūčių, kad paliksime BRELL. Jokių kalbų nėra. Realiai, (2025 metų – red.) vasario pradžioje visos Baltijos šalys išeiname į nepriklausomo veikimo bandymą.
Nuo Amerikos rinkimų nėra labai ilgas laiko tarpas. Panašu, kad turėsime gražų langą, kada tvarkingai kitų metų pradžioje išeisime iš BRELL“, – antradienį surengtoje Lietuvos energetikos apžvalgoje kalbėjo Dainius Kreivys.
Jis šitaip sureagavo į nuogąstavimus, kuriuos išsakė buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas, primenantis, jog rinkimų gausūs 2024 metai gali kelti riziką Lietuvos sinchronizacijos ambicijoms.
Juo labiau, reikia turėti omenyje, kad, tikėtina, Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas gali būti Donaldas Trumpas ir gali būti pakankamai daug įtakos, spaudimo būsimai Lietuvos Vyriausybei nesiimti tokių žingsnių karo kontekste, ar derybų dėl taikos arba paliaubų Ukrainoje kontekste“, – sako A. Sekmokas.
BRELL sutartis automatiškai pratęsiama vasario 7 dieną, o apie planus jos nebetęsti reikia informuoti prieš pusmetį – vėliausiai iki rugpjūčio 7 dienos. Šį rugpjūtį trys Baltijos šalys turi pranešti, kad nepratęsia BRELL sutarties, o dar po pusmečio, palikti šį žiedą (arba IPS/UPS elektros sistemą).
„Traukinys toli nuvažiavęs. Techniniai tinklo parametrai, diegiant visas technologijas, eina į pabaigą. Su ENTSO-E visi katalogo pakeitimai suderinti. Iš techninės pusės tiek paneuropiniu mastu, tiek mūsų tinkle, viskas yra padaryta, bendras sutarimas yra“, – patikino ministras D. Kreivys.
Pasak jo, vertinant Lietuvos elektros jungtis, dažnio valdymo, inercijos palaikymo ir kitas sistemas, šalies elektros energetika po metų bus dar saugesnė nei dabar.
Jis pridūrė, kad būtent dabartinis sistemos pajėgumas yra aplinkybė, leidžianti integruoti tiek atsinaujinančių išteklių.
Žaliosios energetikos ambicija ir ją įgalinęs „sprogstamas mišinys“
D. Kreivys atkreipė dėmesį, kad Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai didelės reikšmės turėjo keli veiksniai: tarp jų – trečiųjų šalių elektros importo sustabdymas bei vadinamasis Proveržio paketas, kartu – rekordinės energijos kainos 2022 metais, paskatinusios žmones investuoti į autonominius energijos sprendimus.
„Užsidarė importas, susidarė palankios sąlygos vystytis atsinaujinančiai energetikai, kainos su karu darė efektą, plius didžiulis skatinimas iš valstybės (…) – visos sąlygos sudarė „sprogstamą mišinį“ judėti atsinaujinančiai energetikai į priekį.
Judesys labai spartus. Šitus metus turbūt uždarysime, manau, su 3,5–3,7 GW (instaliuota atsinaujinančių išteklių galia – red.). Tačiau didžiausias lūžis bus 2025 metais“, – sakė D. Kreivys.
Renginyje pristatytos prognozės – planuojama įrengti AEI galia megavatais (PT – perdavimo tinklas, ST – skirstymo tinklas):
Pasak jo, 2025 metais planuojama pasiekti 7 GW instaliuotos žaliosios energijos galios, o tam būtini papildomi sprendimai.
„Atsinaujinanti energetika labai kaprizinga, ji reikalauja labai daug įvairių sisteminių paslaugų. Tam, kad galėtume tą plėtrą išmintingai valdyti, reikalingos nuolatinės pastangos – „Ignitis“ vysto 5-ąjį Kruonio HAE agregatą, pastatėme 200 MW bateriją, kuri šiuo metu tarnauja kaip sisteminė rezervo paslauga, bet bus naudojama kaip balansuojanti energetika (…).
Paleisime didžiulėms baterijoms naują konkursą balansavimo paslaugoms, kad verslas galėtų statyti“, – sakė D. Kreivys.
Lietuva jau artimiausiais metais planuoja visą suvartojamą elektrą pasigaminti pati.
„Jeigu 2012 metais metais generavome 20–30 proc., tai pernai gruodį uždarinėjome su 55 proc. (vidurkis pernai buvo 48 proc.). Šiais metais, tikiuosi, uždarysime su vidurkiu 60 proc., o gruodžio mėnesį – 65 proc., gal netgi iki 70 proc.“, – vietinės generacijos dalį nuo suvartojamos elektros įvardijo ministras.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ skelbia, kad 2023 metais elektros gamyba Lietuvoje augo trečdaliu ir buvo didžiausia nuo 2010 metų, o atsinaujinančių energijos išteklių elektrinės pagamino rekordiškai daug elektros energijos – ji sudarė 70 procentų visos šalies gamybos.
„Pernai Lietuvoje elektros energijos pagaminta daugiausiai nuo 2010-ųjų – pirmųjų metų po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo.
Vertinant, kiek suvartojamos elektros energijos Lietuva pasigamina pati, pernai vietos gamybos dalis nuo bendro suvartojimo siekė 48 proc. – tai taip pat didžiausias rodiklis nuo 2010 metų“, – operatoriaus pranešime komentavo „Litgrid“ Sistemų valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis.
Per 2023 metus Lietuvoje suvartota 11,056 TWh elektros. Tai yra 1,2 procento mažiau nei užpernai, kai šis skaičius siekė 11,192 TWh.
Vis dėlto greta atsinaujinančios energetikos ir vandenilio antradienį ministras D. Kreivys skyrė dėmesio ir pažangiai atominei energetikai, nes elektros poreikis augs.
„Labai svarbu, kas bus mūsų energetikoje po 2030 metų, kuomet reikia rimtai dekarbonizuoti pramonę, transportą. Čia bus įdomiausi dalykai. (…) Atomas pradeda užimti žmonių galvose lygiai tą pačią vietą kaip atsinaujinanti energetika“, – kalbėjo D. Kreivys.
Pasak jo, ketvirtosios kartos maži moduliniai branduoliniai reaktoriai (SMR) yra saugūs, lankstūs, tinkami Lietuvoje balansuoti atsinaujinančią energetiką, tačiau dar nėra poreikio skubėti, nes balansavimo pajėgumų Lietuva ir taip turi.
„Pirmieji (SMR) bus apie 2030 metus (…). Reikia aiškiai įsitikinti, kad technologija yra gera, kad kaina gera. Ignalinoje turime puikias vietas, kur galima statyti, tada statai. Jau nereikia jokio Drūkšių ežero ir pan. (aušinimui – red.), 600 metrų apsaugos zona nesiekia Baltarusijos, jų leidimo nereikia“, – apie perspektyvas kalbėjo D. Kreivys.
Astravo AE projektas – vasarą nerentabilus?
Antradienį buvo pristatyta Europietiškos dešinės instituto parengta studija „Betramdant Astravo atomą: bandymai, sprendimai ir perspektyvos“, tad diskusijoje daug dėmesio skirta Baltarusijos branduolinei energetikai.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengties pareigūnas Emilis Kazlauskas teigia, kad Astravo atominė elektrinė (AE) šiuo metu yra sunkiai ekonomiškai pagrindžiamas projektas ir tai gali tapti kritiniu faktoriumi jos tolesniam veikimui.
„Elektrinė pagamina visą Baltarusijos nakties elektros energijos poreikį, tuo metu reikia išjungti kogeneracines elektrines, reikia įsigyti brangius elektrinius katilus tam, kad sunaudotų elektros perviršį. Paskola paimta JAV doleriais – tai sudėtinga, ypač žinant Baltarusijos rublio „stiprumą“, – teigė analitikas, anksčiau dirbęs ir Energetikos ministerijos patarėju.
Pasak jo, galutinai Astravo AE įtaka Lietuvai išnyks tuomet, kai šalis sinchronizuosis su žemynine Europa.
„Įtaka galutinai bus „nukirpta“ tik tuomet, kai bus įgyvendinta sinchronizacija su Europos tinklais ir iš esmės, kai tie laidai, kurie vis dar jungia Lietuvą su Baltarusija, bus nukirpti. Ta elektrinė mums bus aktuali tik saugumo pobūdžiu, bet ne elektros rinkų požiūriu“, – sako E. Kazlauskas.
D. Kreivys teigė, kad Astravo elektrinės elektra siekta užkardyti kelią kitų pajėgumų vystymuisi Baltijos šalyse.
„Kodėl rusai statė elektrinę mūsų pasienyje? Kad integruotų mūsų elektros sistemą galutinai į posovietinę erdvę. Kodėl tas sprendimas galėjo tą padaryti? Nes elektrinės pastatymas galėtų užpildyti Baltijos šalių elektros trūkumą, leidžia dempinguoti elektros kainą ir užkerta kelią į bet kokią statybą energetikos objektų Baltijos šalyse (…) Astravo AE išvis nebūtų leidusi statyti atsinaujinančios energetikos“, – sakė D. Kreivys.
Anot jo, Lietuvos pastangos užkirsti kelią baltarusiškai elektrai lėmė bent porą svarbių laimėjimų, o vasaros metu du Astravo AE blokai negalės veikti, nes nebus, kur dėti elektros.
„Tai mums leido vystyti savo energetikos sistemą. Antras dalykas, Baltarusija patiria didžiulius nuostolius ir vasarą antras blokas bus visai neeksploatuojamas. Trečia, tai padėjo pamatą sinchronizacijos datai“, – sako D. Kreivys.
Baltijos šalys su žemynine Europa ketina sinchronizuotis iki 2025 metų vasario mėnesio.
