Vilniaus rajono kaime gyvenanti tremtinė pensininkė sako, kad šių metų gegužės neužmirš niekada.

„Gegužės 27 d. pas mus buvo dingusi šviesa, gegužės 28 d. „Lesto“ darė kažkokį remontą. Vakare, kažkiek po 21 val. atsibudau nuo garso ir pamačiau, kad atvira liepsna dega televizorius, o namas – pilnas dūmų. Jeigu nebūtų sprogusi lemputė, būčiau sudegusi kartu su namu ir daiktais“, - guodėsi moteris (vardas ir pavardė DELFI žinomi).

Jau kitą dieną moteris kreipėsi į „Lesto“ su prašymu atlyginti patirtą žalą, skirti kompensaciją dėl patirtų nuostolių.

„Pas mane ne tik televizorius, bet daug kas sudegė: šaldytuvas, giluminis siurblys, antžeminis televizoriaus priedėlis, antena. Buvo pasakyta įsigyti buitinę techniką, kuri buvo sugadinta“, - dėstė pašnekovė.

Bet pasiskolinusi pinigų moteris pasigailėjo: nors prašoma atlyginti suma nesiekia 1 200 eurų, pasak jos, bendrovės atstovai jai turi priekaištų, kad naujasis televizorius - per didelis.

„Kai atvykau pas juos susiderinti galutinės kompensuojamos sumos, norėjau paprašyti atlyginti ir moralinę žalą: už sugadintus nervus, maisto produktus. Vos namuose trekšteli kažkas, aš bėgu žiūrėti, ar kas dega. Man tuoj 60, buvau tremtyje. Bendrovėje man aiškino, kad jų vidaus taisyklės neleidžia man to kompensuoti, bet jeigu aš tokios žalos atsisakyčiau, nusipirkčiau naujos technikos, jie tokią informaciją pateiktų komisijai ir man greitai išlaidas apmokėtų“, - pasakojo senjorė.

Moteris sako, kad gyventi be technikos sunku: vasarą karšta, maistas genda, o kai neveikia giluminis siurblys, namie nėra ir vandens.

„Nusileidau dėl moralinės žalos ir sugadintų maisto produktų – tiek to, lai jiems būna pietums. Kai pateikiau naujos technikos pirkimo čekius, liepos 3 d. man paskambino iš „Lesto“ ir informavo, kad aš nusipirkau per didelį televizorių. Mano televizorius buvo pagamintas „LG“, bet parduotuvėse jie kainuoja po 600 eurų. Aš nusipirkau televizorių už 359 eurus „Samsung“ gamintojo“, - kalbėjo moteris.

Ji sako su „Lesto“ darbuotoju buvo sutarusi, kad už naują techniką gali tikėtis 1 112 eurų kompensacijos.

„Iš viso man sūnus davė 1 200 eurų viskam nusipirkti, jam, aišku, pinigų reikia, bet mane „Lesto“ kviečia į kažkokią komisiją. Aš jiems pasiūliau, kad jeigu juos tenkina, išsirinktą televizorių pakeisiu į „LG“ gamintojo televizorių, kuris yra brangesnis, bet jie sako negerai taip. Tuomet aš pasiūliau atvežti man tokį televizorių, kuris jiems tiktų kaip kompensuojamas. Jie man sako, kad tokių paslaugų neteikia. Sudeginti man viską gali, o kai atvežti, tai paslaugų neteikia – ką besakau, viskas kaip į sieną, gėda“, - jaudinosi pašnekovė.

Bendrovės „Lesto“ atstovas spaudai Martynas Burba DELFI komentavo, kad iš klientės prašymą atlyginti žalą įmonė gavo gegužės 29 dieną.

Po savaitės, birželio 5 d., bendrovės atstovai atvyko pas klientę apžiūrėti sugadintos technikos, fiksavo kitus duomenis. Birželio 9 d. jie moters paprašė pateikti dokumentus, įrodančius sudegusių prietaisų vertę, o birželio 22 d. gavo informaciją apie klientės išlaidas naujai technikai.

„Klientė pateikė tik informaciją apie naujai įsigytų prietaisų išlaidas, tačiau kol kas neturime informacijos apie sugadintų prietaisų tikrąją vertę. Šiuo metu vertiname jos pateiktą informaciją. Sprendimas dėl žalos atlyginimo bus priimtas iki liepos 10 dienos“, - komentavo jis.

Moteris nesupranta: patys pasiūlė, o dabar svarstys

Su sugadinta buitine technika likusi moteris nesupranta, kokių papildomų dokumentų „Lesto“ iš jos reikalauja. Ji sako viską dariusi kaip informuota.

„Man reikėjo išsikviesti nepriklausomą elektriką su licencija, kuris gali patikrinti sugadintą buitinę techniką ir nustatyti, ar ją galima remontuoti. Jis išmatavo įtampą mano namų paskirstymo dėžutėje, kuri turi siekti 220-230, o pas mane siekė 245. Jo sudarytame akte taip ir parašyta. Elektrikas surašė visus prietaisus ir parašė, kad jie yra nepataisomi: sudegę laidai buvo ne tik televizoriuje, bet ir šaldytuve, sugadintas giluminis siurblys, net antenos laidai pajuodę. Aktą perdaviau „Lesto“, - kalbėjo moteris.

Ji sako kreipdamasi į „Lesto“, patarus su ja bendravusiam darbuotojui, iš atminties surašė, kiek kuris daiktas kainavo, nes pirkimo čekių nebeturi.

„Man paskambino bendrovės „Lesto“ atstovas ir paklausė: kaip kompensuosime? Aš pasiūliau, kad bendrovė man nupirktų buitinę techniką, kurią mato jų atstovo padarytose nuotraukose. Man buvo atsakyta ne, bet jau tuomet man bendrovės darbuotojas pasiūlė nusipirkti naują techniką, pateikti čekius ir bendrovė juos apmokės. Aš patikėjau, pasiskolinau ir nusipirkau“, - pasakoja pensininkė.

Ji dėsto, kad kelias dienas sugaišo ieškodama reikiamų prekių su nuolaida per kelis prekybos centrus.

„Norėjosi pasielgti žmogiškai, - neslėpė liūdesio ji. - Tai jau neskaičiuojant mano patirtos moralinės žalos, sugadintų maisto produktų, kurių vertės įrodyti negaliu. O tai, kad aš gyvenu 11 km nuo parduotuvės ir man reikėjo per tokį karštį vis važinėti, nes šaldytuvo nebuvo, niekam neįdomu. Tris savaites gyvenau be šaldytuvo ir vandens.“

„Lesto“ moralinės žalos nekompensuoja

„Lesto“ atstovas DELFI komentavo, kad jei klientas įtaria, kad patyrė nuostolių dėl bendrovės veiklos, jo visada prašoma pateikti kuo išsamesnę informaciją ir pagrįsti galimai atsiradusius nuotolius.

„Paprastai vartotojui atlyginami tik tiesioginiai nuostoliai ir tik tuomet, kai nustatome sugadintų įrenginių vertę. Tai numato Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės. Neturtinė (moralinė) žala tokiais atvejais neatlyginama. Atkreiptinas dėmesys, kad tokie atvejai, vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis bei teismų praktika nepatenka į neturtinės žalos atlyginimo atvejų sąrašą. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Nuostoliai dėl, tarkime, sugedusio maisto atlyginami tuo atveju, jei pateikiami šį faktą pagrindžianti informacija“, - dėstė M. Burba.

Pasak jo, jei klientas su prašymu pateikia žalą įrodančius dokumentus, „Lesto“ žalą atlygina per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo.

„Jei žalą įrodantys dokumentai nepateikiami, sprendimą dėl žalos atlyginimo priimame per 60 kalendorinių dienų“, - kalbėjo jis.

Klientės prašyme nurodytos išlaidos buitinei technikai įsigyti yra priskiriami prie dokumentų, kuriuos išnagrinėjus nustatoma kompensacija.

„Atsiprašome klientės ir apgailestaujame dėl patirtų nepatogumų ir nuostolių. Gavę klientės skundą, iškart ėmėmės visų reikiamų veiksmų, siekiant kuo greičiau įvertinti jos pateiktą informaciją. Nuo jos kreipimosi pradžios nuolat su bendraujame su kliente, prašėme pateikti visus būtiniausius dokumentus, kad kuo greičiau galėtume spręsti dėl žalos atlyginimo“, - apibendrino jis.

Taikiai susitarė dėl nuostolių atlyginimo

Liepos 9 d. „Lesto“ ir klientė pasiekė susitarimą dėl patirtos žalos atlyginimo: bendrovė atlygins nuostolius, kuriuos klientė patyrė, kai dėl „Lesto“ kaltės buvo sugadinti buities prietaisai.

Tokį sprendimą priėmė įmonės Žalų vartotojams atlyginimo komisija, įmonė įsipareigojo iki liepos 15 dienos sumokėti kompensaciją už klientės patirtus tiesioginius nuostolius.

Bendrovė nurodė, kad elektros sistemose neįmanoma išvengti įtampos svyravimų – didesnių trumpalaikių įtampos sumažėjimų ar padidėjimų.

„Vartotojams, kurie turi įtampos svyravimams jautrius prietaisus arba gamybinio proceso įrangą, rekomenduojame įsirengti reikiamas individualias priemones, kurios padeda prietaisus ar įrangą apsaugoti nuo įtampos svyravimų arba sumažinti įtampos svyravimų keliamą neigiamą poveikį. Savo ruožtu „Lesto“ į kokybišką įtampą užtikrinantį tinklą planuoja investuoti 132 mln. eurų. Šios programos metu iki 2021 metų numatoma sutvarkyti per 9 tūkst. kilometrų šiuo metu įtampos kritimo paveiktų linijų, tokiu būdu išsprendžiant nekokybiškos įtampos problemą“, - informavo bendrovės atstovas M. Burba.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (202)