„Mažeikių nafta" kurą Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje parduoda pigiau nei Lietuvoje. Tai ji kartais motyvuoja tuo, kad Latvijoje ir Lenkijoje yra didesnė konkurencija ir Lenkijoje yra daugiau gamintojų, o kadangi Lietuvoje nėra, tai kaina yra tokia, kokia yra", – antradienio spaudos konferencijoje sakė K. Glaveckas.

Parlamentaro teigimu, kuro akcizas Lenkijoje yra kiek didesnis nei Lietuvoje, o pridėtinės vertės mokestis (PVM) taip pat yra keliais procentais didesnis, tačiau dyzelinas kainuoja maždaug 36 ct/l pigiau.




Tai patvirtina ir Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava" prezidentas Algimantas Kondrusevičius.

„Mes tapome tarsi sala su savo dyzelino kainomis, tarptautininkai kurą pilasi kitose valstybėse. Nenoriu būti blogu pranašu, tačiau, man atrodo, kad dėl šios situacijos bus nesurinkta nemaža dalis planuojamo kuro akcizo", – spaudos konferencijoje sakė jis.

Vežėjų atstovo teigimu, Lietuvoje yra maždaug 38 tūkst. Lt tarptautiniais maršrutais važinėjančių vilkikų, iš kurių kiekvienas per dieną įsipila maždaug 400 l dyzelino, tačiau tai daryti stengiasi ne Lietuvoje.

Taip pat, anot jo, dėl gerokai pabrangusio kuro viešojo transporto bendrovės patyrė dvigubą smūgį, nes nuo sausio buvo panaikinta.

„Galiu drąsiai teigti, kad Lietuvos viešasis transportas yra ties žlugimo riba, nežinau, kokie turėtų būti žingsniai, kad būtų stabilizuota situacija šiame sektoriuje", – sakė jis.

Keis įstatymus

K. Glavecko nuomone, šiuo metu sąlygos importuoti kurą į Lietuvą yra ypač sudėtingos, todėl esą reikia keisti pačią sistemą – vietoj privalomų saugoti atsargų įvesti žyminį mokestį nuo parduoto degalų litro. Tokia sistema esą veikia Estijoje.

Šiuo metu 30 proc. privalomųjų naftos atsargų turi saugoti „Mažeikių nafta", 30 proc. – importuotojai ir 40 proc. – valstybė.

Tuo tarpu, K. Glaveckas tvirtina, kad bus siūloma mokėti žyminį mokestį nuo kiekvieno parduoto degalų litro, taip esą nebūtų įšaldomos kuro importuotojų lėšos. Ir tik už surinktus pinigus bus sumokamos naftos atsargų saugojimo išlaidos.

Estijoje šis mokestis yra maždaug 5 Lt už 1000 l.

„Įsivaizduokite, importuotojas turi nupirkti 1000 t kuro, sumokėti už tai, kažkur padėti saugoti ir tik tada jis gali atsivežti kitą 1000 t, kurį jis galės parduoti. Taip yra įšaldomi pinigai ir jis negali konkurencinėje kovoje kovoti su didžiaisiais importuotojais", – apie dabartinę situaciją sako A. Kondrusevičius.

„Statoil“ ėmėsi importo iš Skandinavijos

Buvo skelbta, kad naftos ir dujų bendrovė „Lietuva Statoil“ mūsų šalyje pradėjo prekiauti skandinavišku 98 „Ultima“ markės benzinu, nes Norvegijos siūlomos sąlygos palankesnės nei vietinio gamintojo.

"Lietuva Statoil“ rinkodaros departamento direktorė Daivos Jokšienė tuomet teigė, kad benziną iš Norvegijos bendrovė tiekia per Rygos terminalą. „Turėdami palankesnes sąlygas importuoti iš Skandinavijos šalių nei pirkti iš vietinio gamintojo, operatyviai reagavome į situaciją rinkoje ir nuo šiol prekiausime tik skandinavišku 98 markės benzinu", – aiškino D. Jokšienė.

Tuo tarpu „Mažeikių nafta" nuo platesnių komentarų susilaiko ir išsamius skaičiavimus planuoja pateikti dar šią savaitę.

„Iš tikrųjų „Mažeikių nafta" nėra monopolininkė ir nesinaudoja padėtimi. Politikai ir kai kurie verslininkai savo komentaruose neatsižvelgia į kitose šalyse esančius lemiamus veiksnius kuro kainoms. Pavyzdžiui, būtų galima paminėti kelis mėnesius smunkantį zloto kursą euro atžvilgiu", – DELFI sakė bendrovės atstovas spaudai Jacekas Komaras.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją