"Žodžiu tai mes esame viską su elektrinės vadovais ir savininkais aptarę, tačiau nesulaukiame iš jų dokumentų, kurie tuos susitarimus patvirtintų", - Eltos korespondentei rugpjūčio viduryje yra sakęs KE vadovas Rimantas Bakas, priminęs, kad laukimo terminas baigiasi to paties mėnesio 24 dieną.
Pagrindas bylinėtis su „Gazprom" valdoma elektrine savivaldybės įmonei "Kauno energija" atsirado šį pavasarį, tačiau iki vasaros pabaigos abiejų bendrovių vadovai, aktyviai dalyvaujant „Gazprom", su kurio atstovais vykusiuose neviešintuose susitikimuose dalyvavo ir miesto meras Andrius Kupčinskas, bandė susitarti taikiai.
"Kauno energija" siektų prisiteisti apie 17 mln. litų baudų (netesybų), nes iš jos elektrinę įsigijęs pirkėjas per keletą metų Kaune investavo vos dalį 2003 m. perkant elektrinę suderėtos investicijų sumos.
Už 116,5 mln. litų įsigijęs elektrinę konsorciumas (daugiausia jo akcijų turi Rusijos „Gazprom") įsipareigojo investuoti į ją ne mažiau kaip 400 mln. litų. Investuoti sutarta etapais. Per pirmuosius trejus metus - 135 mln. litų. Tačiau 2005 metais KE valdyba nusprendė atidėti šį (pirmąjį) investicijų etapą iki 2008 m. gruodžio 31 d.
Pagal susitarimą, neįvykdžiusi investicijų įsipareigojimo KTE turėjo 2009 m. pradžioje mokėti nustatytą baudą. 17 mln. litų netesybos (15 proc. nuo trūkstamos investicijų sumos) skaičiuojamos įvertinus 2003 m. elektrinės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas.
Kauno miesto savivaldybėje šiemet vykusiame investicinių projektų pristatyme KTE vadovai miesto politikus tikino, jog likusią investicijų sumą (ir dar daugiau) investuos, kai Kaune pastatys naują galingą šiluminę elektrinę.
ELTA primena, kad metų pradžioje buvo sudaryta energetikų derybų grupė konsultacijoms. Anot KE generalinio direktoriaus R. Bako, į grupę buvo pakviesta ir nepriklausomų ekspertų bei teisininkų. Grupė dirbo siekdama, kad KTE investicijos būtų akivaizdžios, netesybų klausimo neakcentavo. Abi šalys vylėsi taikiai išspręsti ginčą, kad kuo greičiau Kaune būtų pastatyta nauja elektrinė. Savivaldybės taryba savo ruožtu netgi priėmė sprendimą, kuris atvėrė „Gazprom" kelią Europos Sąjungos fondų lėšų link.
Pirmadienį „Kauno energijos" bendrovės valdybos pirmininkas dr. Vytautas Mikaila Eltai patvirtino, kad įmonė iš Kauno termofikacijos elektrinės negavo jokių sutarties pakeitimo dokumentų.
"Buvo liepos viduryje mūsų bendras pasitarimas. Daugiau nebesusitikome. Ir nuo to laiko nieko iš jų negavome. Atrodo, kad be arbitražo teismo mūsų reikalai neapsieis. Tačiau ieškinį teismui turės pasirašyti ne valdybos pirmininkas, bet bendrovės generalinis vadovas", - pastebėjo V. Mikaila.
