Kaip rašo dienraštis „Lietuvos žinios“, Vyriausybės pavedimu projektą vykdanti "Lietuvos energija" rengiasi iki 2017 metų Kaune ir Vilniuje pastatyti kogeneracines elektrines, kurios gamintų apie 60 proc. šiems miestams centralizuotai tiekiamos šilumos energijos.
Bendrovės skaičiavimu, palyginti su 2013 metų kainomis, jose gaminama šiluma atpigtų apie 30 proc., o gaminamos elektros energijos nereikėtų remti valstybės lėšomis.
Skaičiuojama, kad Vilniaus kogeneracinė elektrinė kainuotų apie 1,2 mlrd. litų, Kauno - apie 700 mln. litų. Maždaug pusę projekto investicijų planuojama finansuoti Europos Sąjungos lėšomis. Valstybė sieks išlaikyti 51 proc. naujai įsteigtų bendrovių akcijų.
Kvietimai dalyvauti pirminėje apklausoje, kurios metu bus įvertinta, kuo potencialūs investuotojai galėtų prisidėti prie naujų elektrinių projektų, išsiųsti praeitą savaitę. Grupę kontroliuojančios bendrovės "Lietuvos energija" valdybos pirmininko ir generalinio direktoriaus Daliaus Misiūno teigimu, apklausa yra vieša ir joje gali dalyvauti visi suinteresuoti ūkio subjektai.
Tačiau "Lietuvos energija" atskirai informavo tuos potencialius partnerius, kurie iki šiol yra plėtoję panašius projektus - ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Naujos kogeneracinės elektrinės pagamintų iki 60 proc. Vilniui ir Kaunui reikalingos šilumos energijos ir sumažintų bendrą pagaminamos šilumos kainą 30 proc.
"Tai reiškia, kad vienas tipinis namų ūkis, tai yra 60 kv. m butas nerenovuotame name per šildymo sezoną sutaupytų apie 600 litų", - teigė D. Misiūnas.
