Energetikos ekspertas dr. Vygintas Sidzikauskas DELFI sakė, kad artimiausios dujų kainų prognozės nėra blogos, taip pat vis daugiau naudojama biokuro, tačiau atkreipia dėmesį, jog galutinę sąskaitą vartotojams lemia ne tik kaina.
„Vilniaus energija“ paskelbė, kad gruodį šiluma sostinės gyventojams kainuos 26,44 ct/kWh, o lapkritį reikėjo mokėti 26,63 ct/kWh.
Tuo metu Kaune šildymas kainuos 28,07 ct/kWh vietoj buvusių 28,13 ct/kWh.
Kaip skelbia „Kauno energija”, šį mažėjimą lėmė 3,88 proc. mažesnės šilumos gamybos sąnaudos, dėl „Šilko“ katilinėje pradėto eksploatuoti rekonstruoto 10 MW vandens šildymo katilo, pritaikyto veikti biokuru.
Klaipėdoje šiluma taip pat pigs. „Klaipėdos energija“ skelbia, kad šiluma kainuos 24,9 ct/kWh arba beveik 1 ct/kWh pigiau nei lapkritį, kai jos kaina buvo 25,64 ct/kWh.
Gruodį Šiauliuose šiluma kainuos 24,93 ct/kWh vietoj buvusių 25,09 ct/kWh. Tiesa, Panevėžyje numatomas nedidelis brangimas – nuo 21,82 ct/kWh iki 21,97 ct/kWh.
Daugelyje miestų šiluma pinga septintą mėnesį iš eilės. Tam didžiausią įtaką turi pingančios rusiškos dujos.
Mažesnė kaina nebūtinai lemia mažesnę sąskaitą
„Dujų kainos nerodo kilimo tendencijų. (…) Yra neblogi geopolitiniai susitarimai, aš turiu galvoje Irano ir JAV susitarimą, kurie siunčia palankius signalus. Taip pat nenumatoma naftos produktų kainų brangimo. Be to, JAV, įsisavinusi iki 3 kartų pigesnes dujas, teikia palankias tendencijas. Energijos išteklių, pirmiausiai, dujų kainos turėtų kristi, tačiau tokių prognozių dėl biokuro kainų neturėčiau“, – DELFI komentavo nepriklausomas energetikos reguliavimo ekspertas dr. Vygintas Sidzikauskas.
Jo teigimu, mažesnėms šilumos kainoms įtakos turi ir valstybės remiamas perėjimas prie biokuro, kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Klaipėdoje padidėjusi konkurencija tarp gamintojų.
Kartu pašnekovas atkreipia dėmesį, kad šilumos kaina dar nėra lemiamas veiksnys gaunant galutinę sąskaitą už šildymą.
„Reikia skirti mokesčius už šilumą ir šilumos kainas. Prieš beveik dvejus metus sąskaitos buvo iškilusios ne dėl pačių šilumos kainų, bet dėl padidėjusių mokesčių ir neva didelio suvartojimo. Dėl to netgi buvo inicijuoti tyrimai, kurie, mano žiniomis, baigėsi niekuo. Taip ir liko neatsakyta į klausimą, kodėl nesikeičiant kainoms, vartotojai turi sumokėti gerokai daugiau. Dėl šio aspekto centralizuotos šilumos tiekimo perspektyva negerėja“, – kalbėjo V. Sidzikauskas.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) dar prieš prasidedant šildymo sezonui skaičiavo, kad 60 kv. m butas naujausiame ir taupiausiame daugiabutyje per mėnesį sunaudos apie 540 kWh šilumos, už kurias reikės mokėti apie 150 Lt.
Tuo metu tokio paties ploto butas sovietinio tipo neapšiltintame daugiabutyje, kuriame įdiegta individuali apskaita, sunaudos apie 900 kWh, už kurias reikės mokėti apie 252 Lt.
70 proc. visų Lietuvos daugiabučių yra statyti sovietmečiu ir visiškai nerenovuoti. Juose 60 kv. m butas turėtų suvartoti apie 1260 kWh, už kurias ateis apie 353 Lt sąskaita.
Tuo metu ypač senuose ir netvarkinguose daugiabučiuose 60 kv. m dydžio butuose gyvenantys žmonės, prognozuojama, sunaudos apie 1500-2100 kWh ir mokės 420-588 Lt.
DELFI primena, kad už spalį gyventojai gavo maždaug ketvirtadaliu mažesnes sąskaitas nei prieš metus. Tai lėmė šiltas mėnuo ir daugiau nei dešimtadaliu mažesnė šilumos kaina.
LŠTA duomenimis, iš „Gazprom“ perkamos dujos spalį kainavo 1401 Lt už tūkstantį kubinių metrų arba 20 Lt pigiau nei rugsėjį. Tuo metu biokuras kainavo 520 Lt už toną naftos ekvivalento, į tą patį dydį perskaičiavus dujų kainą, ji išauga iki 1751 Lt.
