„Dėl ministerijos uždarymo reikia žiūrėti plačiau. Tai kompleksinis klausimas, susijęs su viso sektoriaus reformomis. Pirmiausia reikia vertinti strateginius tikslus, o ministerijos uždarymas yra antraeilis dalykas. Šia tema nebuvo kalbama (su prezidente Dalia Grybauskaite - BNS). Kalbėjome tik apie svarbiausius strateginius tikslus“, - po susitikimo su prezidente žurnalistams pirmadienį sakė Ž.Vaičiūnas.
Anot jo, pagrindiniai tikslai energetikos sektoriuje yra elektros tinklų sinchronizavimas su kontinentine Europa bei pasipriešinimasis Baltarusijos statomai Astravo atominei elektrinei (AE).
„Strateginiai tikslai yra energetinis saugumas - sinchronizavimas. Turime sujungtas elektros rinkas (...), tinklus turime integruoti į europinį tinklą. Antrasis tikslas, žinoma, yra Astravo atominės jėgainės problematika. Dabartinė situacija, kai elektrinė statoma neskaidriai, nėra priimtina. Visais būdais bandysime mobilizuoti tarptautines pastangas, kad ši elektrinė nepradėtų veikti, o jeigu ji pradės veikti, užtikrinti, kad veiktų saugiau“, - kalbėjo Ž.Vaičiūnas.
Jo teigimu, sinchronizavimas su kontinentine Europa tikriausiai įvyks per Lenkiją ir tai turėtų būti padaryta iki 2025 metų. Politinį sprendimą dėl elektros tinklų sinchronizavimo turės priimti visos trys Baltijos šalys kartu su Europos Komisija (EK).
Baltijos šalys praėjusių metų gruodį sutarė, kad iki 2025 metų valstybės turi išeiti iš BRELL žiedo su Rusija ir Baltarusija bei sinchroniniu režimu veikti su Europa. Lietuva nori sinchronizuotis su kontinentine Europa per Lenkiją, tačiau Estija yra iškėlusi idėją tai padaryti su Suomija per povandeninę jungtį. Specialistai tokią galimybę vertina skeptiškai, mat tai būtų brangu ir technologiškai sudėtinga.
Šiuo metu Baltarusija stato Astravo AE. Ji turės du reaktorius, kurio kiekvieno galia sieks 1200 megavatų. Pirmąjį bloką planuojama įjungti ne anksčiau 2018 metų antrojo pusmečio, o antrasis turėtų pradėti veikti 2020 metais. Statybos nevyksta sklandžiai, nuolat įvyksta didesnių ar mažesnių incidentų. Liepą atliekant bandymus, krito reaktoriaus korpusas, o rugpjūčio pabaigoje jėgainės statybvietėje žuvo žmogus.
Ž.Vaičiūnas šiuo metu dirba Lietuvos energetikos atašė Briuselyje. Iki 2014 metų rugsėjo jis dirbo tuometinio energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus patarėju, o 2011-2012 metais - energetikos viceministru. Energetikos ministerijoje Strateginio planavimo ir ES reikalų skyriaus vedėju jis pradėjo dirbti 2009 metais.