Dėl to, kad žmonės nesusitvarko krosnies, neprižiūri dūmtraukio ar tiesiog elgiasi neatsargiai, kasmet šalyje kyla apie tūkstantis gaisrų. Apie tai, kokius namų darbus reikėtų pasidaryti prieš pradedant šildymo sezoną, buvo pasakojama LNK žiniose.
Pasiruošimas šildymo sezonui
Pasak priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovo Aurelijaus Česūno, kol dar neblogi orai, reikėtų atlikti tam tikrus namų darbus, nes, kai užklups šalčiai – bus per vėlu.
„Reikėtų patikrinti, ar yra techniškai tvarkingos krosnys, ar išvalyti dūmtraukiai, nes prieš sezoną būtinai reikia išsivalyti nuo suodžių, ir tą daryti reikėtų nepamiršti bent jau vieną kartą į tris mėnesius šildymo sezonu.
Kitas dalykas, reikėtų susižiūrėti, ar jūsų dūmtraukiai neturi įtrūkimų. Reiškia, jums reikia palėpėse tiesiog išsibalinti dūmtraukius, ir toje vietoje, kur yra įtrūkimas, jūs tiesiog pamatysite aprūkimus, kuriuos reikia susiremontuoti“, – aiškino jis.
Pašnekovas pasidalijo ir patarimais tiems, kurie savo namuose turi židinius.
„Dėl židinių tai reikėtų paminėti vieną dalyką, kad prie pakūros turėtų būti apsaugotos grindys, nes dažnai būna tokių atvejų, kada iš židinio gali iškristi kibirkštis, žiežirba ir taip uždegti degias grindis. Tam tikslui jūs galite panaudoti skardos lakštą, galite panaudoti keramikines plyteles arba kitas nedegias medžiagas“, – teigė A. Česūnas.
Svarbu elgtis atsakingai
Anot priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovo, viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų žmonių namuose yra tai, jog žmonės laiko degias medžiagas šalia krosnių.
„Dažnai pasitaiko, kad jie bando džiovinti rūbus, batus – labai patogu, bet jie neišlaiko to minimalaus pusės metro atstumo ir tokiu atveju medžiagos įkaista, ir kyla gaisrai. Minimum turėtų būti pusė metro nuo šildymo įrenginio, o nuo pakūros durelių – net metras“, – teigė A. Česūnas.
Jo teigimu, pasitaiko ir atvejų, kai žmonės naudoja netinkamą kurą.
„Jeigu yra pečius, skirtas naudoti, pavyzdžiui, tik malkoms, būna, kad žmonės sugalvoja įdėti anglis ar dar kažkokias kitokias klijais suteptas degias medžiagas, atliekas kažkokias sudeda į jį ir taip sukelia per didelę galią tam pečiui, ir tiesiog šildymo įrenginys pats iš savęs neatlaiko tokios galios, ir tada įkaista jau šalia esančios degios medžiagos“, – aiškino pašnekovas.
Gaisrai šildymo sezonu
Pasak A. Česūno, statistiškai, kiekvienais metais dėl netvarkingų krosnių Lietuvoje įvyksta apie 1000 gaisrų.
„Tikrai pasitaiko tokių atvejų, kad tokie gaisrai priveda prie to, kad turime žūčių“, – teigė jis.
Tiesa, daugiausiai tokių gaisrų kyla kaimiškose vietovėse.
„Išanalizavus statistinius duomenis, matome, kad apie 58 procentus gaisrų dėl netvarkingų krosnių kyla kaimiškose vietovėse. Mažesnis skaičius yra miesteliuose, o miestuose tas skaičius yra dar mažesnis“, – dalijosi priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas.
Anot jo, nors dažniausiai šildymo sezonas prasideda jau rugsėjo-spalio mėnesiais, tada didelių gaisrų dar nebūna pastebima.
„Pirmieji tokie dideli gaisrai ateina su šalčiais, tai yra gruodžio mėnesį, o daugiausiai tokių gaisrų turime sausio ir vasario mėnesį“, – teigė A. Česūnas.
Tiesa, didelę įtaką gaisro atveju turi ir vėjas.
„Vėjas turi didelę įtaką, jeigu yra nevalytas dūmtraukis nuo suodžių. Tokiu atveju užsidegę suodžiai sukelia kibirkštis, kurios išlekia pro patį dūmtraukį ir, jeigu tai yra vėjuota diena, tai yra tikimybė, kad tos kibirkštys gali palįsti po stogo danga ir taip sukelti gaisrą“, – paaiškina priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas.
Visą reportažą rasite LNK portale:
