„Manau, kad „Nord Stream 2“ dabar yra miręs“, – JAV įstatymų leidėjams sakė valstybės sekretoriaus pavaduotoja politikos reikalams Victoria Nuland.
Jos pareiškimas tikriausiai laidoja viltis, kad 12 mlrd. dolerių (11 mlrd. eurų) atsiėjęs Kremliaus geopolitinis projektas, tapęs Vakarų sankcijų auka, turi ateitį.
„Tai metalo gabalas jūros dugne, nemanau, kad jis kada nors bus atgaivintas“, – pridūrė ji.
V. Nuland kalbėjo per pasitarimą dėl JAV atsako į Rusijos invaziją Ukrainoje, tą pačią dieną, kai prezidentas Joe Bidenas sudavė skaudų smūgį Maskvai pareikšdamas, kad Jungtinės Valstijos uždraudžia energijos importą iš Rusijos.
Tai stiprus ekonominės kilpos Vladimiro Putino Rusijai užveržimas. Dėl taikomų sankcijų jau krito Rusijos rublio vertė, smarkiai išaugo infliacija ir skolinimosi kaštai, Maskva buvo pašalinta iš pasaulinių finansų rinkų.
„G-7 (Didžiojo septyneto) ar Europos Sąjungos partnerės ir šalys visame pasaulyje rengia dar daugiau [priemonių], jei prezidentas Putinas neužbaigs šio žiauraus karo“, – sakė V. Nuland.
„Taip pat dirbame su savo sąjungininkėmis ir partnerėmis, kad apribotume pasaulinio energijos tiekimo sutrikimą ir neleistume Rusijai ginklu paversti savo energijos eksporto pasauliui, tuo pačiu spartindami energijos tiekimo diversifikavimą“, – sakė ji.
Daug metų šį dujotiekį gynusios Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) praėjusį mėnesį reaguodamas į Rusijos agresiją prieš Ukrainą sustabdė dujotiekio sertifikavimo procesą, būtiną jo įjungimui, ir įpareigojo Ekonomikos ministeriją atšaukti ataskaitą, kuri buvo pateikta sertifikavimą vykdžiusiai Federalinei tinklų agentūrai.
Netrukus po to JAV įvedė sankcijas bendrovei „Nord Stream 2 AG“.
55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas, baigtas tiesti ir užpildytas dujomis, turėjo padvigubinti rusiškų dujų eksporto koridoriaus per Baltijos jūrą pajėgumus.
Vokietijos sąjungininkės JAV ir Europos šalys seniai priešinosi šiam dujotiekiui, nuogąstaudamos, kad Maskva juo naudosis kaip geopolitiniu ginklu ir kad jis padidins Europos priklausomybę nuo Rusijos.
Dauguma projekto akcijų priklausė Rusijos milžinei „Gazprom“. Tarp kitų investuotojų buvo vokiečių naftos ir dujų firma „Wintershall Dea“, vokiečių „Uniper“, prancūzų „Engie“, austrų OMV ir anglų bei olandų „Shell“.