Kai kurios Artimųjų Rytų šalys, tokios kaip Kuveitas, Kataras ir Jungtiniai Arabų Emyratai, jau ėmėsi veiksmų, kaip mažinti pajamų priklausomybę nuo naftos, kuri per metus atpigo kone per pusę.
Nepaisant to, didelis Irako, Irano, Omano, Alžyro, Saudo Ararbijos, Bahreino, Libijos ir Jemeno biudžeto deficitas leidžia daryti gana bauginančią išvadą: jeigu minėtosios šalys nesiims priemonių ekonomikos diversifikavimui ar neieškos kitų būdų, iš kur gauti pinigų, jau po penkerių metų jų pritrūks.
Ekspertai pažymi, kad iš visų minėtųjų šalių daugiausia vilties išlipti sausas iš balos turi Iranas, kuris nuo pajamų iš juodojo aukso priklausomas mažiausiai.
Tarptautinis valiutos fondas Iraką, Libiją ir Jemeną dėl konfliktų regione įvardija kaip itin pažeidžiamas valstybes. Būtent dėl geopolitinės padėties sumažėjo jų BVP ir išaugo infliacija. Konfliktų žala vietos žmonėms ir infrastruktūrai taip pat apsunkina atsigavimo procesą.
„Visi naftos eksportu užsiimantieji privalo prisitaikyti prie naujų naftos kainų“, – perspėja TVF.
Ekspertų teigimu, net ir valstybės, kurios laikomos mažiau pažeidžiamomis, pavyzdžiui, Kuveitas, Kataras ir Jungtiniai Arabų Emyratai (kurios dabartinėmis naftos kainomis didesnių problemų nepatirs 20 metų), privalo ieškoti būdų, kaip mažinti priklausomybę nuo naftos, nes, bent artimiausiu metu, vilties, kad ji ims brangti, nėra.
Saudo Arabija – didžiausia pasaulyje naftos gavėja, tačiau, norėdama subalansuoti biudžetą, privalėtų naftą pardavinėti už 106 dolerius (93,61 Eur) už vieną barelį.
Skelbiama, kad šalies valdžia jau ieško kitų būdų, kaip užsidirbti pinigų kitais būdais, pavyzdžiui, prekiaudama obligacijomis. Šiais metais vertybiniai popieriai Saudo Arabijai padėjo užsidirbti 4 mlrd. dolerių (3,53 mlrd. Eur).
