Išimtys tapo „esmine priemone, padėjusią valstybėms narėms neeilinio ekonominio sukrėtimo metu suteikti bendrovėms būtiną neatidėliotiną pagalbą“, – pasakė ES konkurencijos komisaras Didieras Reyndersas.

Komisija valstybinės pagalbos taisyklių išimtis taikyti pradėjo 2020 m., kai žemyno ekonomika nukentėjo dėl COVID-19 pandemijos.

Krizių metu galiojančios taisyklės buvo peržiūrėtos 2022 m., kai prasidėjo plataus masto Rusijos invazija Ukrainoje ir dėl to bloke smarkiai išaugo energijos kainos, o dabar išimčių ketinama palaipsniui atsisakyti.

Tačiau, po pirmadienį priimto sprendimo, Europos Sąjungos šalys iki 2024 m. birželio vis dar gali teikti iki 2,25 mln. eurų vienai bendrovei siekiančią valstybinę pagalbą daugelio sektorių bendrovėms, taip pat kompensuoti papildomas išlaidas dėl išaugusių dujų ir elektros kainų.

Išimtys „visuomet yra neeilinės ir trumpalaikės“, – pasakė D. Reyndersas.

„Po beveik dvejų metų stebime, kad energetikos rinkos stabilizavosi, o ekonominė būklė gerėja... Tuo pat metu, žiemos šildymo sezonui artėjant, vis dar susiduriame su neaiškumais“, – sakė jis.

Dar pusei metų pratęsus išimčių galiojimą, ES valstybės prireikus galės „nukentėjusioms bendrovėms patiesti gelbėjimo tinklą“, pasakė jis.

Vokietijos Konstituciniam teismui priėmus rimtų pasekmių turėsiantį sprendimą dėl valstybinės pagalbos naudojimo, kol kas neaišku, ar Vokietija toliau vykdys nacionalinę namų ūkių ir įmonių subsidijavimo energetikos srityje programą.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją