VERT pranešime nurodoma, kad konkurso laimėtoju jie bus pripažinti tik įsitikinus, kad nekelia rizikos nacionalinio saugumo interesams. „Tikimasi, kad konkurso laimėtojas bus žinomas apie 2023 m. rugsėjo pradžią“, – rašoma pranešime.
Taip pat nurodoma, kad antru eilės numeriu įrašytas dalyvis pasiūlė keturis kartus mažiau – 5 mln. eurų elektrinių plėtros vystymo mokestį.
Nurodoma, kad konkurso laimėtojas pasiūlytą elektrinių plėtros vystymo mokestį į valstybės iždo sąskaitą turės sumokėti per 60 kalendorinių dienų nuo paskelbimo laimėtoju dienos.
„Taip pat konkurso laimėtojas savo lėšomis turės atlikti jūrinės teritorijos tyrimus, kurie yra reikalingi elektrinių jūrinėje teritorijoje infrastruktūros plėtrai ir statybai, taip pat išvystyti infrastruktūrą elektrinėms prie elektros energijos perdavimo sistemos prijungti.
Numatoma, kad vėjo elektrinės jūroje bus pastatytos iki 2030 metų ir gamins apie 3 TWh elektros energijos per metus, o tai užtikrintų iki ketvirtadalio Lietuvos elektros energijos poreikio ir sumažintų šalies priklausomybę nuo elektros importo“, – pranešė VERT.
Jūrinio vėjo konkurso, kurio teritorijoje elektrinių plėtra bus vykdoma be valstybės paramos, pasiūlymų dėl elektrinių plėtros vystymo mokesčio teikimo etapas vyko liepos 4–10 dienomis. Šio etapo metu du konkurso dalyviai liepos 7–10 d. varžėsi VERT paskelbtame elektroniniame aukcione, teikdami pasiūlymus dėl elektrinių plėtros vystymo mokesčio.
Pateiktus pasiūlymus įvertino komitetas, sudarytas iš VERT, Energetikos ministerijos, Konkurencijos tarybos, Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos energetikos agentūros atstovų.
ELTA primena, kad aukcioną laimėjusi bendrovė įgis teisę maždaug 36 kilometrų atstumu nuo Palangos savomis lėšomis statyti jūrų vėjo parką, kurio mažiausia įrengtoji galia būtų 580 MW, o didžiausia leistina generuoti galia – 700 MW.
Jo reikalavimų apraše nustatyta, kad vėjo jėgainėms įrengti ir prijungti prie elektros tinklų reikės 1,83 mlrd. eurų – maždaug tokia yra numanoma parko vertė. Teikti paraišką galėjo plėtotojas, kuris per 3 metus turėjo bent 250 mln. eurų vidutinių pajamų bei valdo ne mažesnį kaip 20 proc. projekto vertės kapitalą.
Dalyviai taip pat turėjo įrodyti, jog yra įgyvendinę arba turi teisę plėtoti bent 150 MW galios jūrinio vėjo jėgainių parką. Laimėtojas pats turės atlikti poveikio aplinkai vertinimą ir visus kitus būtinus tyrimus bei parko statybai būtinus veiksmus. Kartu jis turės prijungti parką prie elektros perdavimo tinklų sausumoje, valdyti jame pagamintos elektros sukeltą disbalansą. Taip pat reikalavimų dokumente numatytas skatinimas statyti parką su kuo mažesnėmis šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijomis, įpareigojama bent 3 proc. statybos darbų pavesti mažoms ir vidutinėms įmonėms.
Konkurso laimėtojas dar privalės bent 5 mln. eurų numatyti aplinkos apsaugai Lietuvos jūrinėje teritorijoje, o pajūrio savivaldybių bendruomenėms kasmet skirti po eurą už kiekvieną pagamintą elektros megavatvalandę. Energetikos ministerija skaičiuoja, kad tokios įmokos suma galėtų siekti apie 3 mln. eurų.
Rudenį ministerija planuoja dar vieną 700 MW galios jūros vėjo jėgainių parko konkursą. Skirtingai nuo jau vykdomo, šis parkas bus plėtojamas su galimybe prie jo prisidėti valstybei.
