Kaip jau skelbta anksčiau, pirmuoju elektros rinkos liberalizavimo proceso etapu pasiūlymai pasirinkti elektros tiekėją siunčiami maždaug 100 tūkst. vartotojų, kurie sunaudoja daugiau nei 5000 kWh elektros energijos. Tačiau pasirinkti savo tiekėją leidžiama ir tiems, kurie patenka į kitus etapus.
Apie tai, kokios problemos kyla renkantis tiekėją, ar gyventojai sutaupys ir kas būna nepasirinkus, laidoje „Piniginiai reikalai“ kalbėjomės su Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) paslaugų tarnybos vadovu Renaldu Radvila ir Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininko pavaduotoju Renatu Pociumi.
Ragina neskubėti, išnagrinėti pasiūlymus
Nors mažiau elektros suvartojantys vartotojai tiekėją turės pasirinkti vėliau – suvartojantys ne mažiau nei 1000 kWh per metus nuo kitų metų liepos, o suvartojantys iki 1000 kWh per metus nuo 2022 metų liepos – kai kurie tai suskubo daryti jau dabar. Specialistai ragina neskubėti ir palaukti. Tiekėjų siūlymus reikia gerai apgalvoti, o laikui bėgant jų gali atsirasti ir daugiau. Pasirinkti tiekėją anksčiau verta tik tuo atveju, jei gaunamas itin palankus pasiūlymas.
„Netgi pirmo etapo vartotoją raginame neskubėti, o tinkamai įsivertinti pateiktus elektros energijos tiekėjo pasiūlymus. Išties tie vartotojai, kurie jau dabar yra pasirinkę, aš tikiu, kad jie įsivertino ir pasiskaičiavo pateiktus siūlymus. Jei tikrai finansiškai vartotojas mato, kad gali išlošti, tikrai neverta laukti sausio pirmos dienos ir pasirašyti šiandien sutartis. Tačiau, jei vartotojas mato, kad pateikti siūlymai finansiškai nepatrauklūs, tikrai vartotojas gali įvertinti siūlymus, paprašyti, kad tiekėjas pateiktų siūlymus vėlesniais laikotarpiais, bet ne vėliau nei gruodžio 10 diena, nes tą diena paskutinis terminas, kada vartotojas (suvartojantis daugiau nei 5000 kWh – Delfi), turi pasirašyti sutartį, kad elektros energija būtų tiekiama nuo sausio 1 dienos.
Turbūt labai svarbu tai, kad tiek vartotojams, tiek tiekėjams tam, kad galėtų įsivertinti kitų metų pateiktus siūlymus, reikia turėti kažkokią referencinę kainą. Nes kaip žinia, bet kokiu atveju reguliuosime ir toliau elektros energijos kainą tiems vartotojams, kurie sunaudoja mažiau nei 5000 kWh, kurie nepatenka į tą pirmą etapą. Diskutavome su energetikos ministerija, kad kartu su ESO dėsime pastangas, kad kitų metų tarifą nustatytume anksčiau nei paprastai nustatoma“, – teigė R. Pocius.
Tai yra svarbu skaičiuojant galutinę kainą, mat kaip jau skelbta, liberalizavus rinką, elektros įsigijimo ir tiekimo kaina, kuri sudaro apie 48 proc. galutinės kainos, nebebus reguliuojama. Kita kainos dalis – elektros perdavimas, skirstymas bei VIAP – toliau liks reguliuojama.
Visgi, anot R. Pociaus, kaina nebūtinai bus pagrindinis veiksnys, lemiantis, kurį tiekėją pasirinkti.
„Taip, tai svarbus veiksnys, tačiau išties yra įvairių vartotojų ir jų poreikių. Vieni vartotojai, pavyzdžiui, nori vartoti žalią elektros energiją, kuri nėra pigesnė nei standartiškai pagaminta iš iškastinio kuro elektros energija, tačiau tie vartotojai sako, kad nori prisidėti prie aplinkosaugos tausojimo mažinant CO2 išmetimą ir yra pasiryžę šiek tiek daugiau mokėti. Kiti vartotojai siekia kitokių paslaugų paketų. Kiekvienas vartotojas turi savo poreikį, nebūtinai mažiausia kaina yra pagrindinis prioritetas pagal kurį renkasi tiekėją.
Žinoma, didžioji dalis vartotojų stebi pateiktus siūlymus ir kainas siekdami sutaupyti. Mes tikime, kad konkurencija, kuri šiandien atsiras tarp elektros energijos tiekėjų, leis užtikrinti, kad bendrame pakete vartotojas gaus patraukliausią ir lanksčiausią pasiūlymą“, – teigė R. Pocius.
R. Pocius pridūrė, kad šiuo metu turime tik keletą siūlymų: vieni tiekėjai daugiau orientuojasi į žalią energetiką, kiti – į kitas paslaugas, nemokamų jų teikimą, treti – į kainą.
„Tikiu, kad ateityje padaugės tų paketų ir siūlymų, kurių dar nė nežinome. Tada bus didelė įvairovė vartotojui pasirinkti ir, galbūt, vartotojui, kuris turi elektromobilį bus šitas klausimas aktualus, kad jis turėtų galimybę naudotis pakrovimo stotele su kokia nuolaida arba nemokamai, jei pasirinktų tiekėją, kuris valdo ir krovimo stotelių tinklą. Gali būti įvairiausių pasiūlymų, kurių šiai dienai dar nematome, bet ateityje kiekvienas vartotojas pagal poreikį turėtų įsivertinti.
Tiekėjų skaičius yra neribojamas. Manome, kad kuo didesnis tiekėjų skaičius, tuo didesnė konkurencija rinkoje. Vartotojui iš vienos pusės sudėtinga pasirinkti iš įvairių didelio skaičiaus tiekėjų pasiūlymų, bet bet kokiu atveju, tie pasiūlymai būtų patrauklesni. Šiai dienai turime penkis tiekėjus, bet tikrai neatmestina galimybė, kad ateityje tų vartotojų skaičius gali išaugti. (…) Turime Baltijos šalyse praktiką, kur Latvijoje interneto tiekėjas tuo pačiu tiekia ir elektros energiją, siūlo paketą. Neatmestina galimybė, kad ir tie patys mobiliojo ryšio operatoriai, kurie turi praktiškai visą išvystytą infrastruktūrą, duomenų bazes, galėtų ir atitinkamai šalia savo mobiliųjų paslaugų pasiūlyti ir elektros tiekimo pasiūlymą“, – laidoje svarstė R. Pocius.
Kaip neapsigauti
Tačiau stebint pirmuosius pateiktus elektros tiekėjų siūlymus neapsieita be problemų. Kaip pasakota laidoje, VERT pastebėjo, kad kai kurie tiekėjai teikia siūlymus be reguliuojamos kainos, tik savo konkurencinę. Dėl to vartotojai, lygindami dabartinę kainą su siūloma, gali apsigauti.
„Išleidome rekomendacijas tiekėjams, kad mūsų nuomone, tiekėjai turėtų pateikti galutinius tarifus, kad vartotojas galėtų matyti su visais mokesčiais, pasiskaičiuoti kokią šiai dienai sąskaitą gauna už elektros energiją ir kokia sąskaita galėtų būti ateityje, pasirinkus nepriklausomą elektros tiekėją“, – pridūrė R. Pocius.
Kita problema – tiekėjai siūlydami kainas neinformuoja apie visą paketą ir nepateikia pilnos sutarties. R. Pocius pabrėžia, kad elektros tiekėjai tai privalo daryti, jog vartotojas galėtų įvertinti visas sutarties sąlygas.
„Pavyzdžiui, aš galbūt gausiu šiek tiek mažesnę kainą, bet tuo pačiu metu įsipareigosiu vartoti elektros energiją iš šio tiekėjo porą metų ir negalėsiu nutraukti sutarties, o jei nutrauksiu man bus sankcijos taikomos. Šiai dienai rekomendavome, kai teikiamas konkretus rinkodarinis pasiūlymas, kad būtų teikiamos ir visos su tuo susijusios sąlygos. (…) Kaip ir telekomunikacijų sektoriuje yra įvairiausių pasiūlymų – terminuota, neterminuota sutartis, taip ir čia. Rinkodarine prasme, jei pasirašei terminuotą sutartį, gali tikėtis gauti palankesnį kainodarinį pasiūlymą“, – pasakojo R. Pocius.
Jis nurodė, kad vartotojai gali keisti pasirinktus tiekėjus, svarbu atkreipti dėmesį į sutarties sąlygas ir informuoti esamą tiekėją prieš tris savaites.
„Kitas labai aktualus klausimas dėl duomenų apsaugos. Matome, kad deja atsiranda ir nesąžiningų žmonių, kurie stengiasi išvilioti vartotojų asmeninius duomenis, kas susiję ir su bankinėmis sąskaitomis, kitais asmeniniais duomenimis. Dėl to atkreipiame vartotojų dėmesį, kad tiekėjai nereikalauja tokio pobūdžio informacijos. Jeigu apsimestinis tiekėjas ar sukčius paprašytų kažkokios informacijos apie bankines sąskaitas, prisijungimo kodus, tokia informacija neturėtų būti teikiama. Ji nesusijusi su elektros tiekimu“, – taip pat įspėjo R. Pocius.
Nepasirinkus elektra nedings, bet bus brangiau
R. Radvila nurodė, kad pasirašytoje sutartyje su elektros tiekėju bus numatyta, nuo kada pradeda tiekti tiekėjo elektra. Visiems ši data turėtų būti sausio 1 diena, bet kai kurie klientai pasirenka nuo anksčiau.
Net jei vartotojai ir buvo įtraukti į pirmą etapą, bet elektros tiekėjo nepasirinko, jiems elektros tiekimas nenutrūks. Tačiau už tai reikės susimokėti daugiau.
„Galime garantuoti, kad elektros tiekimas bus užtikrintas. Tą sausio pirmą dieną visi klientai, kurie nepasirinko, neliks be elektros ir nesutiks Naujųjų metų tamsoje. Šiems klientams bus užtikrinamas garantinis tiekimas taip, kaip numatyta įstatyme. Jie tiesiog galės padaryti savo pasirinkimą nuo vasario pirmos, nuo kovo pirmos ir t.t.
Iš tikrųjų garantinis tiekimas, kaip apibrėžta įstatyme, yra iki šešių mėnesių. Per tą laiką mes aktyviai raginsime klientus pasirinkti nepriklausomą tiekėją, įsivertinti pasiūlymus ir priimti sprendimą. Pats pavadinimas – garantinis tiekimas ir apibrėžia, kad tai yra ekstra atveju arba neįvykus kažkokiam veiksmui yra užtikrinamas nebuvimas be elektros energijos. Ir šitą paslaugą atlikinės ir vykdys ESO“, – teigė R. Radvila.
Anot jo, būti rinkoje ir pirkti elektrą iš nepriklausomo tiekėjo turi būti naudingiau nei naudotis garantinio tiekimo paslauga. Yra numatyta, kad teikiant garantinio tiekimo paslaugą, elektros energijos, kaip produkto, dedamajai bus taikomas 1,25 koeficientas, t. y. pridedamas 25 proc. antkainis.
„50 proc. nereguliuojama kainos dalis, jai būtų taikomas 25 proc. antkainis, didesnė kaina. Tai finansinė paskata vartotojui rinktis nepriklausomą tiekėją. Išties toks principas yra įgyvendintas daugumoje ES šalių ir tas procentas būtent yra pasirinktas toks, kad nebūtų iš vienos pusės per didelė našta vartotojui, bet iš kitos pusės, kad ir būtų pakankama paskata vartotojui pasirinkti nepriklausomą tiekėją“, – pridūrė R. Pocius.
ESO paslaugų tarnybos vadovas R. Radvila primena, kad ESO liks atsakinga už visą infrastruktūrą ir sutrikimų šalinimą.
„Lygiai taip pat už elektros įvedimą lieka atsakinga ESO ir šiuo atveju reikėtų kreiptis į ESO. Šiandieną, kadangi rinka vystosi ir visi procesai yra eigoje, mes kalbamės su nepriklausomais tiekėjais. Kol kas pirminis 6altinis ESO, ateityje gali būti taip, kad kreipsitės tiesiogiai į nepriklausomą tiekėją ir per jį informacija pasieks mus“, – prideda jis.
Prasidės išmaniųjų skaitiklių diegimas
Pašnekovų teigimu, tvarkant gedimus ir gyventojams renkantis elektros tiekėją, ateityje pravers ir išmanieji skaitikliai. Numatoma, kad pirmuoju diegimo etapu 2021–2023 metais jie bus suteikti suvartojantiems daugiau nei 1000 kWh per metus. Antrasis etapas prasidės nuo 2024 metų, skaitikliai bus keičiami suvartojantiems mažiau elektros energijos, pasibaigus jų metrologinės patikros terminui.
„Išties išmaniosios nuotolinės apskaitos viena iš funkcijų ta, kad Energijos skirstymo operatorius galės matyti, ar yra kokie gedimai ir operatyviai sureaguoti nelaukiant kol vartotojas kažkam paskambins – tiekėjui ar tam pačiam ESO. Vienas iš išmaniosios apskaitos privalumų, kad visa informacija ir sutrikimai bus matomi realiu laiku“, – teigė R. Pocius.
„Kitais metais planuojame, jeigu viskas bus pagal planą, pradėti diegimą. Ten tikrai bus daug funkcionalumo, turėtų labai stipriai pakeisti rinką. Viena dalis yra tai, ką minėjome apie gedimų šalinimą, bet ir visi privalumai su valandinėmis apskaitomis, su galiomis, visa tai įgalins. (…) Akivaizdu, kad visą tinklą išlaiko visi klientai. Šiandieną ir šito pakeitimo kaštai yra įtraukti į tinklo išlaikymo kaštus ir per atitinkamą laikotarpį šita suma bus įtraukiama į tarifą. Ta dalis, kur minėjo kuri bus reguliuojama, į ją. Tad tinklo pakeitimai bus atliekami iš tarifo“, – laidoje kalbėjo R. Radvila.
R. Pocius kalbėdamas apie išmaniųjų skaitiklių kainą pridūrė, kad įtaka gyventojų mokamam tarifui bus nedidelė. Pasak jo, apie 0,05 cento kilovatvalandei (be PVM), kas sudaro apie 2 proc. skirstymo kainos dalies.
„Tikrai santykinai nedidelis pokytis, tačiau nauda bus sugeneruota išmaniosios apskaitos vartotojams per elektros energijos vartojimo mažesnį kiekį, kuris ESO atlikus pilotinį projektą parodė, kad gali sutaupyti iki 6 proc. Taip pat ESO sutaupys tiesioginių kaštų, nereikės kas mėnesį važiuoti nuskaitinėti apskaitos, prižiūrėti. Tai tų naudų mes esame paskaičiavę, kad jos viršija kaštus 70–90 mln. eurų. Tai tikrai vartotojas galutiniame rezultatą naudą pajus ir, jeigu bus tikrai aktyvus rinkoje ir domėsis, pasinaudos išmaniosios apskaitos teikiamais privalumais, galime teigti, kad vartotojas išloš iš to“, – pridūrė R. Pocius.
