Tūkstančiai gyventojų jau kreipėsi kompensacijų
Dėl kompensacijų galima kreiptis likus vienam mėnesiui iki šildymo sezono pradžios mėnesio ar vėliau šildymo sezono metu.
Štai Vilniuje nuo rugsėjo 1 d. jaučiamas aktyvus domėjimasis šildymo kompensacijomis, tą rodo padidėjęs gyventojų srautas Vilniaus miesto savivaldybės klientų aptarnavimo centre. Šiuo metu įvairiais būdais – gyvai, telefonu ir kitomis priemonėmis – jau pateikta beveik 2 tūkst. prašymų skirti kompensacijas už šildymą.
„Pateikti prašymą skirti kompensaciją už šildymą galima likus mėnesiui iki šildymo sezono pradžios, taigi kasmet šildymo kompensacijų prašymai pradedami priimti rugsėjį. Dalis žmonių skuba pateikti prašymus jau pirmomis rugsėjo dienomis, nes nenori laukti eilėse šių prašymų pateikimo piko metu, kuris įprastai būna prieš pat prasidedant šildymo sezonui ir jam prasidėjus“, – pažymi Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grabinskas.
Jis atkreipia dėmesį, kad priėmus sprendimą skirti šildymo kompensaciją, ji skiriama visam šildymo sezonui, tad prašymą pakanka pateikti vieną kartą.
„Šildymo kompensacijų prašymai priimami iki mėnesio, kurį baigiasi šildymo sezonas, pabaigos. Jei prašymas pateiktas ar išnagrinėtas jau prasidėjus šildymo sezonui, kompensacija skiriama ir atgaline data nuo pat šildymo sezono pradžios“, – aiškina G. Grabinskas.
Kauno miesto savivaldybė per pirmąsias rugsėjo dienas sulaukė 174 prašymų būsto šildymo išlaidų kompensacijai gauti.
„Gyventojai aktyviai domisi būsto šildymo išlaidų kompensacijų skyrimo klausimais ir apie galimybes pateikti prašymus-paraiškas. Gyventojai registruojasi tiek telefonu, tiek patys savarankiškai elektroniniu būdu“, – komentuoja Kauno savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Erika Kačiulienė.
Vis dėlto ji atkreipia dėmesį, kad gyventojams skubėti neverta.
„Gyventojai, kuriems teikiamas centralizuotas šildymas, prašymus gali teikti nuo rugsėjo mėnesio, o kitomis kuro rūšimis būstą besišildančių asmenų prašymai bus priimami tik paskelbus šildymo sezono pradžią.
Manome, kad gyventojai skuba pateikti prašymus, neprasidėjus šildymo sezonui, kad būsto šildymo išlaidų kompensacija būtų pritaikyta su einamojo mėnesio sąskaita už būsto šildymą. Tačiau skubėti neverta, nes pareiškėjai tai galės padaryti visą šildymo sezono laikotarpį“, – pažymi Kauno savivaldybės atstovė.
Klaipėdos miesto savivaldybė per pirmas tris rugsėjo dienas sulaukė panašaus gyventojų prašymų kiekio kaip ir Kaunas – 167.
„Gyventojai jau teikia prašymus šildymo kompensacijoms gauti. Taip pat vyksta išankstinė registracija prašymų pateikimui ir teikiami prašymai Socialinės parmos informacine sistema SPIS“, – informuoja savivaldybės Socialinių išmokų poskyrio vedėja Gina Vilimaitienė.
Kompensacijas gaus mažiau gyventojų
Tiesa, ateinantį šildymo sezoną kompensacijas gaus mažiau gyventojų nei praeitą. Jau kurį laiką kompensacijos buvo mokamos nevertinant gyventojų turto, tačiau nuo rugsėjo keičiasi tvarka.
Parengtas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimas, kuriuo vadovaujantis, nuo šių metų rugsėjo 1 d. priimtiems prašymams-paraiškoms dėl piniginės socialinės paramos bus vertinamas ir turimas asmens (šeimos) turtas: kilnojamas, nekilnojamas, turimos piniginės lėšos.
„Visi 2022-2023 metų šildymo sezonui pateikti prašymai-paraiškos dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų yra išnagrinėti, kompensacijos paskirtos. Išmokos buvo suteiktos 37 768 Kauno miesto gyventojams. 2023–2024 metų šildymo sezoną tikimės sulaukti mažesnio besikreipiančių asmenų skaičiaus dėl numatyto turto vertinimo“, – sako Kauno miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja.
Kaune vidutinė praėjusių šildymo sezono kompensacijos suma šeimai siekė 380 eurų. Savivaldybės specialistai mano, kad dėl mažėjančių kuro ir šilumos kainų kompensacijos suma artėjantį šildymo sezoną gali būti mažesnė.
O Klaipėdoje praėjusį šildymo sezoną kompensacijos suteiktos apie 13 300 asmenų. Didžioji dauguma (99,5 proc.) visų 2022-2023 m. šildymo sezono metu kompensacijoms pateiktų prašymų yra išnagrinėta. Vidutinė kompensacijos suma praėjusį sezoną siekė apie 24 eurus per mėnesį.
„Kompensacijų dydis apskaičiuojamas pagal faktines kiekvieno mėnesio būsto šildymo išlaidas normatyviniam būsto plotui ir asmenų pajamas. Jeigu šie dydžiai keisis, tai turės įtakos kompensacijų dydžiams“, – pažymi Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė.
Praėjusį šildymo sezoną Vilniaus savivaldybė iš viso gavo beveik 82,5 tūkst. prašymų kompensuoti šildymo išlaidas. Panašaus skaičiaus tikimasi ir šiemet.
„Praėjusį šildymo sezoną vidutiniškai vienam kompensaciją gavusiam asmeniui kompensuota apie 171,5 Eur už visą šildymo sezoną. Kiekvieno atskiro mėnesio kompensacijos dydis svyruoja, nes jis priklauso nuo asmens pajamų, būste gyvenančių asmenų skaičiaus, šildymui naudojamo kuro kainos, suvartojamo šilumos kiekio ir kitų aspektų“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės atstovas.
Kas gali gauti paramą?
Remiantis nauja tvarka, paramą bus galima gauti tada, jeigu jų nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija nustatyto turto vertės normatyvo. Jį apskaičiuoja savivaldybės, remdamosis informacija apie gyventojų turimą turtą, kuri gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.
„Jei šeimos arba vieno gyvenančio asmens turimo turto vertė yra mažesnė nei apskaičiuotas galimas bendras turto vertės normatyvas, jie/jis turi teisę gauti piniginę socialinę paramą. Tuo atveju, jeigu nuosavybės teise turimo turto vertė viršija turto vertės normatyvą, savivaldybės, įvertinusios individualią situaciją, turi teisę piniginę socialinę paramą skirti išimties tvarka“, – komentavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Gyventojai, norėdami sužinoti, ar jiems priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį, gali pasinaudoti būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle. Ją rasite čia.
