"Manau, kad nepaisant visko, nepaisant jokių "bet", Lietuva yra ir neblogai pasirengusi, ir gana toli nuėjusi šitame procese, todėl šį projektą įgyvendinti yra verta", - BNS sakė G.Nausėda.
Jo teigimu, verslo planas rodo, kiek daug yra padaryta ir kiek daug žingsnių yra nueita šitame projekte.
"Žinoma, yra rizika, kad per tuos dešimt metų kažkas bus pastatyta, gali technologiškai ir ekonomiškai pasikeisti. Bet manau, kad bendra tendencija rinkoje yra tokia, kad tiek rytuose, tiek vakaruose dešimties metų perspektyvoje yra numatomas tam tikras elektros generavimo pajėgumų deficitas. Ir šia prasme Lietuvai Visagino AE teiktų ne tik geopolitinę, bet net ir ekonominę naudą, kadangi branduolinė energija lieka vienas iš pigesnių generavimo šaltinių", - sakė SEB prezidento patarėjas.
G.Nausėdos vertinimu, pirmuosius 18 metų papildomai nemažą kainos dalį reikės sumokėti kaip skolos aptarnavimo kaštus.
"Bet prisiminkime, kad elektrinė yra statoma ne 18-ai metų, o 60-iai metų, tai gi, per visą laikotarpį aš manau, kad turėtų būti pasiektas ir tam tikras ekonominis rezultatas", - sakė jis.
Jis teigė tikintis, kad projekto finansavimo klausimai bus išspręsti.
"Manau, kad kartu su partneriais, kartu su strateginiu investuotoju, kuris taip pat prisiima tam tikrą ekonominės rizikos dalį, visgi tai yra įmanoma padaryti ir kas be ko, atsižvelgiant į tai, kiek per vienerius metus mes sumokame už elektros energijos importą, kiek sumokame už gamtines dujas, kurios po tio vėl yra naudojamos elektros generavimui. Tai šitos sumos tikrai yra įspūdingos ir manau, kad šitos investicijos, kurias mes skirsime Visagino AE, bus nepalyginti mažesnės, negu pavyzdžiui 10 metų išlaidos, patiriamos įsigijimui ir importui tiek elektros energijos, tiek gamtinių dujų", - sakė G.Nausėda..
N.Mačiulis: „Hitachi" dalyvavimas atpigintų skolinimąsi
Strateginis investuotojas į didžiausią per visą Lietuvos istoriją energetikos projektą - naują atominę elektrinę (AE) Visagine - Japonijos korporacija "Hitachi" turėtų valdyti 20 proc. naujos branduolinės jėgainės Lietuvoje akcijų.
"Hitachi" dalyvavimas šia nemaža dalimi leis užtikrinti ir tai, kad šiam projektui bus galima pasiskolinti pigiau iš tų tarptautinių investicinių bankų, nes "Hitachi" kredito reitingas yra labai geras, daug geresnis nei Lietuvos, ir tai yra tas vienas iš veiksnių, kuris gali sumažinti skolinimosi projektui kainą", - BNS sakė N.Mačiulis.
"Tokio strateginio investuotojo buvimas atneša ne tik pinigus, bet ir užtikrina tą patirtį, angliškai vadinamą know-how", - pastebėjo ekonomistas.
Anot "Swedbank" analitiko, "Hitachi" dalyvavimas sumažintų ir didžiausią, jo nuomone, riziką šiame projekte - politinę riziką.
"Vis tik žiūrint tokius didelius projektus ir patirtį, kaip sunkiai pavyksta laiku ir pagal suplanuotas išlaidas uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, norisi turėti kažkokių garantijų, kad šis projektas, jeigu dabar atrodo neblogai kaip verslo planas, nevirstų į visiškai kitokį rezultatą. Manau, kad vienas tų svarbių saugiklių yra "Hitachi", kuri savo ilgamete patirtimi ir bendradarbiavimu su įvairiomis valstybėmis galėtų užtikrinti, kad projektų vyktų skaidriai ir sklandžiai", - kalbėjo ekonomistas.
N.Mačiulis atsargiai vertino siūlomą galimybę projektą iš dalies finansuoti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšomis.
"VIAP, mano žiniomis, dabar skiriama Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, bet galbūt numatyta, kad ten jų nebereikės už kažkiek metų skirti, ir tą bus galima nukreipti į Visagino AE", - sakė N.Mačiulis.
Vieno didžiausių Lietuvoje komercinių bankų analitikas kalbėjo, jog projektas suteiktų didelį postūmį ekonomikai, be to, sumažintų energetinę nepriklausomybę.
"Lietuva yra labiausiai priklausoma valstybė Europoje nuo energetinių išteklių importo. Importuojame apie 60 proc. elektros, tačiau ir likusią pagaminame iš importuotų dujų - tik 15 proc. Lietuva šiuo metu gali pasigaminti be importuotų išteklių", - teigė N.Mačiulis.
Tuo tarpu Lietuvos investicijos į projektą, anot N.Mačiulio, nors ir bus milijardinės, bet kontekste to, kad Lietuva kasmet investiciniams projektams kasmet skiria apie 5 mlrd. litų - keliams, infrastruktūrai, bei išleidžia energetinių išteklių importui, investicijos neatrodo labai didelės.
Lietuva valdytų 38 proc. bendros įmonės akcijų. Latvijai turėtų atitekti 20 proc. būsimos VAE valdymo įmonės akcijų, o Estijai - 22 procentai.
Tai numato Koncesijos sutarties projektas, kuriam trečiadienį pritarė Vyriausybė. Ji galutinai apsisprendė dėl naujos atominės elektrinės Lietuvoje projekto dokumentų paketo, kurį patvirtinus Seimui, vėliausiai iki birželio 28 dienos planuojama pasirašyti koncesijos sutartį su "Hitachi" dėl maždaug 16-18 mlrd. litų vertės projekto įgyvendinimo.