Geologas: jei būtų problemų dėl skalūnų dujų, tai atsilieptų po 25-ių metų

Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Juozas Mockevičius Seimo Energetikos komisijos posėdyje teigė, kad supranta visuomenėje kylančią baimę dėl naujų išteklių paieškos ir gavybos Lietuvoje, nes skalūnų dujų projekto mastai daug didesni nei tradicinės naftos gavybos.

„Baimės pagrįstos – bet kokios invazijos į žemės gelmes daro įtaką aplinką. Baimės yra didesnės, nes mastai bus didesni“, - kalbėjo geologas.

Pasak jo, išgaunant tradicinius angliavandenius (naftą) užtenka keliolikos gręžinių, o skalūnų dujoms reikėtų po dvidešimtmečio jau kelių šimtų gręžinių. Išgaunant naftą gręžiniai horizontaliai išsiplečia apie 350 m . Skalūnų dujų gavybai reikėtų daugiau atšakų, kurios nusitęstų iki 2 km.

J. Mockevičius teigė, kad pasibaigus konkursui dėl netradicinių angliavandenilių (skalūnų dujų) sausio 14 d. ir toliau išlieka vienintelis pretendentas į skalūnų dujų žvalgybą ir gavybą Šilutės-Tauragės apylinkėse – tarptautinė energetikos bendrovė „Chevron“.

Geologijos tarnybos atstovas teigė, kad atlikus žvalgybos darbus iki faktinio dujų išgavimo laukia ne mažiau nei penkeri metai. Taip pat specialistas pabrėžė, kad baimės dėl poveikio požeminiam vandeniui nei žvalgyba, nei gavyba įtakos neturėtų turėti. Pasak jo, net jei cheminės medžiagos nutekėtų, jos gruntinius vandenis pasiektų per 25 m .

„Didesnį nerimą kelia ne skalūnų dujos, o sanitarinės vandens apsaugos zonas, kurias turi steigti savivaldybės. Lietuvoje tik 6 proc. vandenviečių patvirtintos sanitarinėmis zonomis. Ir čia nereikia „Chevron“, kad vanduo galėtų būti užterštas“, - teigė jis.

Apie šaliai atnešamą skalūnų dujų ekonominę naudą svečias Seime negalėjo tiksliai pasakyti. Jo žiniomis, viena darbo vieta naftos versle sukuria 5-6 darbo vietas paslaugų sferoje.

Taip pat komitete prasitarta apie svarstymus dalį iš naftos ir dujų surenkamus mokesčių skirti ir savivaldybėms.