Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pažymoje nurodo, jog buitiniams gaminantiems vartotojams augtų visų trijų pagrindinių atsiskaitymo variantų įkainiai, tai nulemta perdavimo tinklo sąnaudų augimo.
I. Atsiskaitymas už atgautą energijos kiekį (Eur/kWh)
Gaminantys vartotojai, už pasinaudojimą tinklais („pasaugojimą“) atsiskaitantys eurais, turėtų ruoštis penktadaliu didesnėms kainoms, kurios, skaičiuojant be PVM, žemos įtampos (ŽĮ) tinkle augs nuo dabartinių 4,9 cento iki 5,9 cento už kWh – tai yra, 20 proc. Vidutinėje įtampoje (VĮ) brangimas sieks 50 proc. – nuo 2 centų iki 3 centų už kWh.
II. Atsiskaitymas už leistiną generuoti elektrinės galią (Eur/kW/mėn.)
Antrasis variantas yra atsiskaitymas už 1 kilovatą elektrinės leistinos generuoti galios. Jis taip pat brangsta. ŽĮ tinkle gaminantys vartotojai turės būti pasiruošę 33 proc. brangimui (nuo 3,26 euro už kW per mėnesį brangtų iki 4,34 euro), o vidutinėje įtampoje – 60 proc. didesnėms išlaidoms: nuo 1,33 iki 2,13 euro už kWh per mėnesį.
Metinis mokestis ŽĮ būtų 52,02 euro (vietoje 39,11), o VĮ – 25,50 euro (vietoj 15,91) už kW.
III. Atsiskaitymas kilovatvalandėmis (procentine dalimi nuo sugeneruotos elektros)
Trečiasis būdas reiškia atsiskaitymą atiduodant dalį pagamintos energijos. Čia brangimas būtų ypač ryškus: žemoje įtampoje nuo 12 proc. iki 33 proc. atiduodamos energijos (vartotojui liktų 67 proc. vietoj 88 proc.), o vidutinėje įtampoje – nuo 6 proc. iki 22 proc. VERT teigimu, pirmuoju atveju pokytis yra 175 proc., o antruoju – 267 proc. Kitaip tariant, žemoje įtampoje pokytis yra beveik 3 kartai, o vidutinėje – daugiau kaip 3,5 karto.
Jeigu bus patvirtinta, III variantas kitąmet pakartos 2022 metų proporcijas:
„Pagrindinė didėjimo priežastis I ir II varianto paslaugų kainos – padidėjusi papildomos dedamosios prie perdavimo paslaugos, kuri 2024 metais nustatyta 0,013091 Eur/kWh, o 2023 metais – 0,00239 Eur/kWh), (kaina – red.)“, – teigiama VERT pažymoje.
Reguliuotojo teigimu, III varianto kainos didėjimui pastebimos įtakos turėjo jau minėtos dedamosios didėjimas.
„Taip pat nustatyta reikšmingai mažesnė prognozuojama rinkos kaina (2024 metais nustatyta 0,09753 Eur/kWh, o 2023 metais – 0,32676 Eur/kWh)“, – rašoma dokumente.
Papildoma dedamoji prie perdavimo paslaugos (ankstesnis pavadinimas – „sisteminės paslaugos“) – tai papildomos paslaugos, kurias elektros tinklų naudotojai teikia tinklų operatoriui: aktyviosios galios, energijos balanso ir dažnio valdymas, reaktyviosios galios ir įtampos valdymas, avarijų, sutrikimų prevencija ir kita.
IV. Atsiskaitymas pagal persiuntimo tarifą (Eur/kWh)
Esama ir ketvirtojo atsiskaitymo būdo – pagal pasirinktą persiuntimo tarifą. Kitąmet brangsta visi persiuntimo tarifai abiejose įtampų zonose. Pavyzdžiui, ŽĮ taikomo plano „Standartinis“ vienos laiko zonos tarifas (be PVM) šiemet yra 7 centai, o nuo kitų metų bus 8,7 cento.
Planuojami tarifai ir jų palyginimas su galiojančiais šiemet (skaičiavimai pateikti su PVM, žemos įtampos tinklui):
VERT planuoja svarstyti šį klausimą ketvirtadienio posėdyje.
Artėjant prie gigavato
Lietuvoje saulės energetiką dosniai remia valstybė, balandį paskelbusi 40 mln. eurų paramos kvietimą nuosavoms elektrinėms, o vasaros pabaigoje – 32 mln. eurų kvietimą nutolusioms jėgainėms.
Šiemet žadama naujų paramos kvietimų, galimai – gruodį. Tai „Delfi“ patvirtino Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).
„Preliminari data – šių metų gruodžio mėn. Naujajame kvietime taikomos šiek tiek kitos sąlygos dėl projekto pradžios – tai yra, pagal rugpjūčio mėnesio 23 dieną įsigaliojusį energetikos ministro įsakymą, į paramą gali pretenduoti visi gyventojai, įsirengę saulės elektrines nuo įsakymo įsigaliojimo dienos, net jei ir nebuvo užpildę prašymo paramai“, – sako agentūra.
Energetikos ministras Dainius Kreivys balandžio pabaigoje Seime sakė, kad jeigu bus išlaikyta dabartinė atsinaujinančios energetikos plėtra, šalis 2030 metais ne tik padengs savo elektros poreikį, bet ir galės ją eksportuoti.
„Tikėtina, kad šiais metais saulės elektrinių galia pasieks 1 gigavatą. Tai tikrai absoliutus rekordas“, – kalbėjo D. Kreivys.
„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nurodo, kad lapkričio 23 dienos duomenimis, Lietuvoje yra apie 86 tūkst. gaminančių vartotojų, iš kurių 28 tūkst. yra nutolę. Jų galia, atitinkamai, siekia 774 ir 150 MW. Iš viso – 0,924 GW.
