Liepą „Nord Pool“ biržos elektros kaina tam tikromis valandomis buvo nukritusi iki nulio ar minus 5,66 cento už kilovatvalandę (be PVM).
Socialiniuose tinkluose žmonės ėmė diskutuoti, kad tokia padėtis būtų nepalanki gaminantiems vartotojams, jeigu atsiskaitymo už perduotą „pasaugojimui“ elektrą tvarka būtų pakeista iš „net metering“ (atsiskaitymo kilovatvalandėmis) į „net billing“ (eurais, esama rinkos kaina).
Pastaroji schema vadinama ir grynuoju atsiskaitymu. Internete žmonės pareiškia, kad su grynuoju atsiskaitymu saulės elektrinė praranda prasmę arba ją gali tekti išjunginėti.
Vartotojai: tai būtų kenkimas
„Delfi“ kalbinti saulės elektrinių savininkai ir tų diskusijų dalyviai sako besitikintys, kad valstybė nekeis schemų (visi vardai pakeisti), o žingsnius priešinga kryptimi jie laikytų netgi kenkimu ir vartotojų lūkesčių išdavyste.
„Gaminantiems vartotojams tai būtų labai nenaudinga, pagal šios vasaros kainas dieną kaina arti 0 arba net neigiama. Žiemos sezonu, kai bus energijos trūkumas ir reiks pirkti papildomai, kainos normalios. Tai lyginant su dabartine schema bus daug brangiau/nenaudinga“, – komentuoja Gerimantas.
Ramūnas svarsto, kad jeigu vis dėlto buitiniams vartotojams būtų taikomas vadinamasis grynasis atsiskaitymas, tai tuomet būtų logiška numatyti fiksuotą kainą.
„Juk dabar buitiniams vartotojams yra fiksuotos kainos planai, kodėl jie negalėtų būti taikomi esant „net biling“? Elektros biržos kainų šuoliai neturėtų turėti jokios įtakos buitiniam vartotojui.
Buitinis vartotojas turi kitų užsiėmimų, dirba visiškai kitą darbą – kodėl jam turėtų rūpėti kainos šuoliai? Jis elektrinę statėsi savo reikmėms, todėl būtų logiškiausia, kad būtų ir fiksuotos kainos planai“, – sako Ramūnas.
Jis pats turi 9,86 kW galios elektrinę ir mano, kad grynasis atsiskaitymas paverčia gaminančius vartotojus gaminančiais pardavėjais.
„Elektrines ant savo pastatų stogų arba savo sklypuose statėme ne tam, kad kitoms įmonėms uždirbtumėm pelną“, – komentuoja Ramūnas.
Energetikos ministerija teigia, kad esminių pokyčių buitiniams vartotojams nenumatoma.
Tai reiškia, kad buitiniai vartotojai ir toliau galės sėkmingai gaminti ir vartoti elektros energiją taikant dvigubos apskaitos modelį“, – teigia ministerija.
Ji priduria, kad asmenys, kurie gamins elektros energiją taikant grynojo atsiskaitymo modelį, rizikas, susijusias su elektros energijos kainomis ir jų kritimu rinkoje, galės valdyti sudarę sutartį dėl elektros energijos pardavimo nepriklausomam tiekėjui fiksuota kaina.
„Tokiu atveju, rizikos susijusios su elektros kainų kitimu teks elektros energijos tiekėjui, kuris pirks elektros energiją iš asmens, kuriam taikomas grynojo atsiskaitymo modelis“, – sako ministerija.
Šiuo metu parengti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimai, kuriais siūloma tobulinti gaminančių vartotojų veikimo schemą. Projektui jau pritarė Vyriausybė.
Siūloma įtvirtinti, kad grynojo atsiskaitymo metodu naudotųsi tik nebuitiniai vartotojai, tai yra, juridiniai asmenys, gaminančiais vartotojais tapę po šio įstatymo įsigaliojimo.
Pasak ministerijos, grynojo atsiskaitymo metodo nesiūloma taikyti fiziniams gaminantiems vartotojams, atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms, įskaitant energetinį nepriteklių mažinančioms energetinėms bendrijoms.
Ministerija pabrėžia, kad grynojo atsiskaitymo modelio reglamentavimo svarstymas numatytas Seimo rudens sesijoje, todėl aukščiau minėti principai nėra galutiniai ir dar gali kisti.
Tiekėjai: teks žengti ir šį žingsnį
Nepriklausomo elektros tiekėjo „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna sako, kad vieno iš gaminančių vartotojų aukščiau įvardytas fiksuotas variantas veikiausiai mažai kuo skirtųsi nuo šiuo metu tokiems vartotojams taikomos apskaitos sistemos kilovatvalandėmis („net metering“).
„Akivaizdu, jog energijos pirkimas ir pardavimas vyktų skirtingais paros laikais, taigi, ir biržoje kainos tuomet būtų skirtingos. Todėl tokia schema negalėtų veikti taip, jog būtų apibusiai naudinga tiek vartotojui, tiek tiekėjui.
naujų elektros gamybos pajėgumų įvedimas. O su tuo jau dabar Lietuvoje yra didžiulių problemų“, – komentuoja V. Koryzna.
Anot jo, galėtų iš dalies padėti tam tikras fiksuotas mėnesinis mokestis, leidžiantis tiekėjui padengti kainų skirtumus, o vartotojui ir toliau vertinti tik perduodamos ar perkamos elektros kiekį,
neatsižvelgiant į skirtingas kainas, tačiau tinklo apkrovų klausimas esą liktų atviras.
„Bet, manyčiau, kad jis anksčiau ar vėliau taps neišvengiamas. Dabartinis apskaitos modelis kilovatvalandėmis („net metering“) buvo aktualus pirminiame etape, kuomet rinka dar tik formavosi. Tačiau dabar, kai gaminančių vartotojų skaičius smarkiai išaugo, aiškiai matomas poreikis, o gal net būtinybė, pereiti į kitą etapą“, – teigia V. Koryzna.
„Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga teigia, kad neigiamos elektros kainos liudija elektros perteklių, kuris savo ruožtu reiškia nelanksčią gamybą arba netinkamą paklausos reakciją į kainą.
„Kai kalbame apie gaminančius vartotojus ir dabar taikomą „net metering“ atsiskaitymo schemą (...), tai tokiems vartotojams nėra jokio skirtumo, kokios kainos formuojasi rinkoje, nes visas kainos balansavimo rizikas turi sugerti tiekėjas“, – sako M. Giga.
„Perėjimas prie „net billing“ atsiskaitymo principo, kuomet gaminantys vartotojai pasigamintą perteklinę elektros energiją parduoda už rinkos kainą, o, kai jos reikia, vėl perka rinkos kaina, reikštų, kad patys vartotojai turi prisiimti riziką, jie nebegalės būti tik pasyvūs sąskaitų mokėtojai (arba ne, jeigu viską pasigamina patys)“, – sako M. Giga.
„Žinoma, gali atsirasti nuogąstaujančių dėl elektrinių atsipirkimo, bet nereikėtų spręsti ir prognozuoti tik pagal šios dienos kainas – rinka tikrai gali pasikeisti po kokių 5–10 metų, o elektrinės juk dirba 30 metų ir veikia ne tik kaip finansinis garantas, bet ir saugumo, nepriklausomybės nuo tiekėjų ar rinkos“, – sako M. Giga.
„Kažkokių kompromisų, jei biržoje formuojasi neigiamos kainos, kad dėl to nepatirtų nuostolio nei klientai, nei tiekėjai, nelabai yra, nebent valstybė tiesiogiai patirtą nuostolį kompensuotų vienai iš pusių“, – priduria „Elektrum Lietuva“ vadovas.
Gaminančių vartotojų statistika:
„Ignitis“ atstovė Laura Beganskienė sako, kad buitiniams vartotojams kol kas taikoma tik „net metering“ schema, tad ankstoka kalbėti apie kitus galimus pokyčius.
„Bet esame tikri, kad tiek klientai, tiek tiekėjai turės savo nuomonę, kai vyks diskusijos šiuo klausimu“, – sako ji.
Vis dėlto, kalbėdama apie galimybę ir poreikį taikyti grynojo atsiskaitymo schemą buitiniams vartotojams, atstovė išsakė požiūrį, jog tai būtų teisingesnis sprendimas visų šalių atžvilgiu.
„Ignitis“ požiūriu, reikėtų sudaryti galimybę gaminantiems vartotojams patiems pasirinkti atsiskaitymo schemą, o grynojo atsiskaitymo schema atvertų daugiau galimybių buitiniams gaminantiems vartotojams, kurie pagal savo vartojimo ir naudojamų produktų profilį matytų naudą joje.
Labai svarbu skatinti vartotojų supratimą apie energetikos procesus, didinti jų aktyvumą ir įsitraukimą, o tai prisideda prie energetinio efektyvumo ir net vartotojų saugumo“, – sako L. Beganskienė.
„Enefit“ teigimu, šiuo metu gaminantys vartotojai naudojasi paprasta schema, kuri leidžia per daug nesvarstyti apie gamybą ir vartojimą. Tačiau siekiant didinti elektros gamybą Lietuvoje, reiktų judėti prie aktyvesnio įsitraukimo į tinklo balansavimą.
„Kitu atveju, neišvengsime milžiniškų investicijų į tinklą, o tai kainuos visiems – net tiems, kurie nėra gaminantys vartotojai. (...) Tam, kad galėtume efektyviai pereiti prie grynojo atsiskaitymo modelio, mums reikia akumuliacinių baterijų, tiksliau – paramos joms“, – sako „Enefit“ vadovas.
„Ignitis“ požiūriu, taikant grynojo atsiskaitymo schemą, vartotojai motyvuojami derinti vartojimą pagal elektros kainą biržoje, kadangi iki šiol jie „visiškai neturi jokio paskatinimo vartoti mažiau“, kai elektra brangi, arba vartoti daugiau, kai ji pigi.
„Grynojo atsiskaitymo schema yra teisinga abiejų – tiek tiekėjo, tiek vartotojo atžvilgiu, nes tarpusavio atsiskaitymas vyksta pagal rinkos sąlygas“, – sako L. Beganskienė.
„Manau, yra neišvengiama, kad rinka anksčiau ar vėliau pereis prie „net billing“ atsiskaitymo, nes gaminančių vartotojų skaičius tik auga – priešingu atveju tiekėjų nuostolį dengs visi likę vartotojai, kurie nėra gaminantys.
Pasak jo, pirmieji prie grynojo atsiskaitymo schemos turėtų pereiti verslai, nes tai mažiau pažeidžiama ir socialiai jautri grupė, bet vėliau persiorientuoti turės ir visi likę gaminantys vartotojai.
„Tas jau veikia nemažai Europos valstybių, kur atsinaujinanti energetika kur kas labiau išplėtota“, – teigia jis.
Ekspertas: tai būtų nenaudinga gyventojams
Elektrą iš saulės gaminančių vartotojų asociacijos (EISGVA) valdybos pirmininkas Vytautas Milėnas kol kas linkęs tikėti Energetikos ministerijos pozicija, jog grynasis atsiskaitymas nėra svarstomas gyventojams. Vis dėlto, jeigu būtų kitaip, jiems „net billing“ kol kas būtų nenaudingas.
Pašnekovas mano, kad didžiausia tokio modelio problema gyventojams būtų ne atsiperkamumas, o „neproprocingos rizikos“.
V. Milėnas argumentuoja, jog vėjo energetika sparčiai plečiasi, tad ateityje, esant stipriam vėjui, elektros kaina bus mažesnė negu šviečiant saulei. Kaip įprasta, Lietuvoje vėjas stipriausias yra rudenį ir žiemą, bei naktimis.
Pasak jo, pagrindinė grynojo atsiskaitymo modelio problema (jeigu būtų taikoma gyventojams) – yra neproporcingos rizikos dėl rinkos kainos perkėlimo gaminančiam vartotojui, kuris neturi resursų ir žinių dalyvauti rinkoje, prognozuoti kainas, įsigyti ir parduoti elektrą tiesiogiai, taikyti išvestinius finansinius instrumentus ir pan.
„Net billing“ modelis reiškia, kad paprastam ir smulkiam vartotojui iš esmės pasidaro tokios pačios sąlygos, kaip dideliam gamintojui. Šioje srityje profesionaliausi ir didžiausią kompetenciją turintys žaidėjai yra energijos tiekėjai.
Tačiau reikia suprasti, kad tiekėjų „seserinės“ įmonės pačios stato vėjo ir saulės parkus ir nėra tiesiogiai suinteresuotos, kad vystytųsi alternatyvi, decentralizuota generacija“, – sako V. Milėnas.
Jo vertinimu, papildomos priemonės – pavyzdžiui, baterijos įsirengimas – galėtų didinti saulės elektrinės atsiperkamumą, tačiau maža baterija turi daug trūkumų lyginant su didele baterija.
„Nes namuose statoma baterija šiuo metu gali būti panaudojama tik perstumti suvartojimą iš brangesnių į pigesnes valandas. Didelė (utility scale) baterija papildomai gali dalyvauti balansavimo rinkoje, mažinti parkų balansavimo išlaidas, ateityje dalyvauti sisteminių paslaugų rinkoje ir pan.
Todėl teigčiau, kad baterija šiuo metu esminio skirtumo smulkiam gaminančiam vartotojui nedarytų“, – teigia V. Milėnas.
Asociacijos vertinimu, geriausias sprendimas būtų esamo modelio išlaikymas arba pokyčiai evoliucijos, o ne revoliucijos keliu:
- Galima pritaikyti, kad tik dalis verslo gaminančių vartotojų pagamintos energijos būtų apskaitoma naudojant „net billing“ schemą, o didžioji dalis išliktų kaupiama pagal „net metering“. Tokiu atveju gaminantys vartotojai reaguotų į elektros kainas rinkoje, tačiau ir būtų garantuoti, kad elektrinė atsipirks kaip suplanuota ir Lietuva laimėtų iš didesnių investicijų į atsinaujinančią energetiką.
- Gaminantys vartotojai galėtų gauti (arba tiekėjai – už „net metering“ modelio palaikymą) papildomą naudą iš žaliųjų sertifikatų. Tai yra, už tai, kad energija pagaminama žaliai, gaminantis vartotojas galėtų gauti papildomai apie 6–8 euro už MWh. Šie pinigai tiesiog nėra „pasiimami“ dėl netobulos teisinės bazės, sako asociacija.
Kaip keistųsi padėtis verslo gaminantiems vartotojams?
V. Milėnas teigia, kad verslo klientai yra labai skirtingi, tad sunku pasakyti, kaip pokyčiai dėl schemos paveiks juos. Bet žvelgiant į standartinį verslą, kuris elektrą vartoja daugiausia darbo dienomis ir darbo metu, galima teigti, kad esminio pokyčio nebus.
„Tačiau pagrindinė problema yra situacijos neapibrėžtumas ir baimės. Tai yra, dabar sistema aiški ir gan tiksliai prognozuojamas elektrinės atsipirkimas. Įvedus „net billing“, verslo klientai neturi kompetencijos prognozuoti elektros kainų, reikia aiškintis, kas yra balansavimas ir pan. arba pasitikėti tiekėjo išrašomomis sąskaitomis“, – sako EISGVA valdybos pirmininkas.
„Kitaip tariant, verslo klientui reikia tapti stipriu energetiku, norint suprasti savo investicijos perspektyvas ir atsiperkamumą bei turėti kompetencijos pasiginčyti su tiekėju, jeigu nėra taikoma sąžininga kainodara verslo kliento atžvilgiu“, – sako V. Milėnas.
Todėl, pasak jo, didelė tikimybė, kad nemaža dalis verslo susilaikys nuo investicijų į savo elektrines.
„Jei kainos būtų minusinės, tokiu atveju klientas turėtų paskatas tą elektrą suvartoti arba tam tikromis valandomis apriboti saulės elektrinės gamybą. Paprastai tariant, neigiamų kainų susiformavimas rinkoje reiškia problemą – elektros generuojama daugiau nei gali visi klientai kartu suvartoti“, – kalba ji.
Pasak atstovės, kadangi elektros nėra kur saugoti, tokiais atvejais yra primokama už tai, kad būtų paskatintas vartojimas.
Gaminantis vartotojas Eduardas sako, kad dabar per dieną pagaminus 110 kWh ir suvartojus 10 kWh, galima žiemai „pasidėti“ 100 kWh.
„Net billing“ atveju, „kaip tyčia“ pačiu saulės elektrinės gamybos piko metu elektros kaina būna arba 0 arba neigiama, – ne visada, bet matau kad tendencija tokia yra. O šaltuoju metų laiku, elektros kaina už nulį nebebus, o pirkt reikės už brangiai.
Taigi, „net billing“ atveju pagamini 110 kWh piko metu, ten suvartoji 10 kWh iš karto, o likusius parduodi už dyką, 0 centų, arba dar „geriau“, susimoki už tai, kad pagaminai elektra neigiamos kainos atveju + dar sumoki už pasaugojimą“, – sako vyras.
Anot jo, net jeigu rinkoje kaina nėra neigiama, ji vis tiek saulės elektrinių gamybos piko laikotarpiu kur kas pigesnė nei šaltuoju sezonu.
„Praktiškai „net billing“ atveju reikėtų didinti saulės elektrinės galią 5 kartus tam, kad turėtum tą patį elektros kiekį. Tai yra konkretus, aiškus nuostolis, blogis gaminančiam vartotojui. (…) Man tai reiškia kad valstybė, kuriai aš asmeninėmis lėšomis prisidedu kurdamas energetinę nepriklausomybe, man nori pakenkti „net billingu“, – teigia žmogus.
Lenkija pernai pradėjo perėjimą prie grynojo atsiskaitymo modelio taikymo buitiniams gaminantiems vartotojams, šis žingsnis skirtas pakeisti nuo 2016 metų galiojusią „net metering“ schemą. Nauja tvarka taikoma iki 50 kW galios elektrinėms. Iki 2024 metų numatytas pereinamasis laikotarpis.
Interneto leidinio pv-magazine.com cituojamas Lenkijos Atsinaujinančios energetikos institutas (Instytut Energetyki Odnawialnej (IEO) teigia, kad pokytis sumažino buitinių gaminančių vartotojų plėtrą, tačiau paskatino didesnes investicijas į elektros pertekliaus suvaldymą per šilumos siurblius arba baterijas.
