G. Junghansas. Prognozės: pigesnė elektra Lietuvą pasieks 2016 metais

Nepaisant bendros visų Baltijos šalių elektros rinkos kūrimo ir siekio suvienodinti kainas, ši patirtis iki šiol nepasiteisino, net ir 2013 metais Latvijai prisijungus prie „Nord Pool Spot“ biržos, kuomet buvo tikimasi svarių pokyčių. Praėjusiais metais lietuviai elektrą vis dar pirko brangiausiai Skandinavijos – Baltijos regione, kuomet kaina šalyje taip pat buvo didžiausia nuo 2010 metų ir siekė 16,88 ct/kWh. Vis dėlto, praėjusių metų pabaigoje pradėjus veikti „Estlink-2“ jungčiai, ėmė ryškėti pirmieji pokyčiai, leidžiantys prognozuoti pigesnės elektros energijos importo augimą šiemet, o naujų jungčių perspektyvoje – kainų mažėjimą jau po kelerių metų.

Viltis mokėti už elektrą pigiau – gyva

Praėjusiais metais didelę kainą lėmė ribotas Latvijos ir Lietuvos energijos sistemų jungčių galingumas su kaimyninių šalių sistemomis bei išaugusios elektros energijos gamybos išlaidos abiejose šalyse dėl aukštos dujų kainos.

Gamybos išlaidos praėjusiais metais 70–90 proc. viršijo Skandinavijos rinkos kainos lygį. Dėl to rinkos kaina Lietuvoje pakilo ir birželį–spalį vidutiniškai siekė 19,44 ct/kWh, o tai – 22 proc. daugiau nei Estijoje tuo pačiu metu. Vis dėlto dėl Latvijoje ir Lietuvoje pastaraisiais metais eksploatuoti perduotų dujinių šiluminių elektrinių abi šalys yra pajėgios užtikrinti elektros tiekimą esant apribotam perdavimo tinklo galingumui ir tokiu būdu mažinti elektros energijos rinkos kainos augimą.

Pigios elektros importuosime daugiau

Dėl didelės hidroelektrinių ir atominių elektrinių reikšmės Skandinavija istoriškai buvo vienas iš žemiausių kainų regionų Europoje. Per ateinančius 10–15 metų dėl sparčiai subsidijuojamos atsinaujinančius energijos šaltinius naudojančių elektros jėgainių statybos Skandinavijos rinkoje prognozuojamas didelis elektros energijos perteklius. Prognozės rodo, kad Skandinavijos regiono elektros energijos eksportas iki 2020 metų gali siekti 50 TWh per metus, o tai dvigubai daugiau nei viso Baltijos regiono elektros energijos sąnaudos. Taigi tikimasi, kad Skandinavijos regionas ir ateityje išliks vienas mažiausių kainų regionų Europoje.

Ignalinos atominės elektrinės uždarymas Lietuvoje 2009 metų pabaigoje ir palyginti nedidelės elektros energijos kainos Skandinavijos rinkoje pastaraisiais metais lėmė padidėjusį Skandinavijos elektros energijos importą į Baltijos šalis. 2012 ir 2013 metais Baltijos šalys importavo iš Skandinavijos apie 1,5 TWh elektros energijos, o tai maždaug 6 proc. bendrų Baltijos šalių sąnaudų. Iki 2013 metų pabaigos didesnei elektros energijos prekybai tarp Baltijos ir Skandinavijos regionų trukdė ribotas „Estlink-1“ galingumas, kuris siekė 350 MW.

Tačiau nuo 2013 metų gruodžio, kai buvo perduota eksploatuoti antra 650 MW „Estlink-2“ jungtis, bendras Skandinavijos–Baltijos prekybos galingumas padidėjo iki 1000 MW, o tai trečdalis vidutinės Baltijos elektros energijos paklausos. Taigi galima teigti, kad „Estlink-2“ skatina elektros energijos rinkos kainų mažėjimą Baltijos regione, nes užtikrina didesnį pigios elektros energijos importo galingumą ir brangių gamybos vienetų mažėjimą Baltijos šalyse. Laukiama, kad 2014 metais iš Skandinavijos importuotos elektros energijos apimtis Baltijos šalyse bent jau padvigubės, lyginant su 2013 metais.

Pigesnė elektra – 2016 metais

Vis dėlto 2014 ir 2015 metais Lietuvoje nesitikima turėti naujų jungčių ar naujų gamybinių vienetų, todėl šiuo metu elektros energijos rinkos kaina, numatoma, bus apie 20 proc. didesnė nei Estijoje. Tuo tapu Estijoje prognozuojama, kad nuo 2014 metų pradžios elektros energijos rinkos kaina beveik visus metus bus lygi Suomijos rinkos kainai – ją užtikrins abi „Estlink“ jungtys, kurių bendras perdavimo galingumas siekia 1000 MW ir viršija Estijos vidaus sąnaudas. Tuo tarpu Lietuvoje elektros energijos importas iš Skandinavijos rinkos dėl nepakankamo perdavimo tinklo galingumo bus apribotas ties Estijos–Latvijos pasieniu.

Tačiau jau 2015 metų gruodį planuojama perduoti eksploatuoti jungtį iš Lietuvos į Švediją. Tikimasi, kad naujos jungties galingumas bus 700 MW, o tai maždaug trečdalis bendrų Latvijos ir Lietuvos vidaus sąnaudų. Prognozuojama, kad ji sulygins Baltijos ir Skandinavijos rinkų kainas, tad elektrą lietuviai pirks gerokai pigiau.