„Nors analizuoti statistinius duomenis nėra kiekvieno žmogaus mėgstamiausia veikla, prasidedant šildymo sezonui kelios įžvalgos gali padėti nurimti ir sumažinti streso lygį. Žinodami, kaip kinta šildymo sąskaitos, kuriais mėnesiais jos įprastai yra didesnės, kiek didesnės, o kuriais – mažesnės, galime atitinkamai planuoti savo finansus ir gavę šildymo sąskaitas nenustebti, o būti tam pasiruošę“, – komentuoja Aušra Čiuplienė, „Viena sąskaita“ generalinė direktorė.
Šildymas pigiausias buvo prieš 2 metus
Dažniausiai didžiausios sąskaitos už šildymą gyventojus pasiekia gruodį, sausį, vasarį ir kovą, bet statistika atskleidžia, kad jos ne itin stipriai sumažėja ir balandžio mėnesį, tad norint suprasti šildymo kainų dinamiką Lietuvoje, aktualiausia yra analizuoti būtent šį laikotarpį. „Viena sąskaita“ duomenimis, šildymo kainos buvo sumažėjusios 2020-2021 m. šildymo sezono metu, o vėliau kasmet augo.
Analizuojant „Viena sąskaita“ turimus pastarųjų kelerių metų šildymo sezonų sąskaitų duomenis matoma, kad pigiausiai už brangiausius šildymo sezono mėnesius (gruodį, sausį, vasarį, kovą bei balandį) gyventojai mokėjo 2020-2021 metais – bendras šių mėnesių sąskaitos vidurkis visoje Lietuvoje siekė 50,96 Eur.
Ankstesniais metais vidutinė sąskaitos suma buvo kiek didesnė – 51 Eur, o 2022-2023 m., t. y. praeitą gruodį ir šių metų sausį, vasarį ir kovą vidutiniškai pasiekė 90 Eur per mėnesį.
„Toks augimas atrodo itin didelis, bet čia labai svarbu prisiminti, kad būtent tuo metu prasidėjo karas Ukrainoje, lėmęs infliaciją, staigų elektros, dujų kainų augimą. Negalime pamiršti ir to, kad tuo metu augo ir bendrasis šalies vidaus produktas, kilo ir gyventojų atlyginimai, tad ne visi tą pokytį pajuto taip stipriai.
Tad šį pastarųjų metų šildymo kainų augimą turėtume laikyti ne įprastu, natūraliu, o stipriai paveiktu nenumatytų išorės įtakų, kurioms aprimus, tikėtina, šildymo kainos turėtų arba kiek kristi, arba grįžti į lėtą nuosaikesnį augimą. Tokią prognozę daryti galima žiūrint į istorinius šildymo kainų duomenis, kurie atspindi, jog šildymo kainos, net ir veikiamos sudėtingų išorės faktorių, auga ne visada: jos banguoja, tai auga, tai krinta“, – komentuoja „Viena sąskaita“ generalinė direktorė.
Daugiausiai už šildymą mokame pirmus du metų mėnesius
„Viena sąskaita“ duomenimis, pačias didžiausias šildymo sąskaitas žmonės gauna sausio – vasario mėnesiais.
„Kartais mes išgirstame nuostabą, kad sąskaitos būna didžiausios būtent šiais mėnesiais ir kad jos labai nestipriai sumažėja kovo balandžio mėnesiais. Vis dėlto svarbu prisiminti, jog sąskaitas gauname mėnesiu vėliau. Žinodami šiuos faktus žmonės turėtų atitinkamai planuoti savo išlaidas, nes tendencija, kad daugiausiai už mokame sausio – vasario mėnesio šildymą, yra pakankamai stipri, atsikartojanti kasmet.
Būtent vasario ir kovo mėnesiams, kai gauname sąskaitas už sausį ir vasarį, reikėtų nusimatyti mažiau išlaidų kitoms reikmėms tam, kad šildymo sąskaita neišgąsdintų ir atminti, jog balandžio mėnesį gauta sąskaita atspindi kovo mėnesio temperatūrą lauke. Būtent dėl to negalime per anksti atsipalaiduoti ir sumažinti planuojamą biudžetą šildymui, vos pašvietus pirmiems saulės spinduliams.“, – pataria Aušra Čiuplienė
Gruodį šildymas sudaro apie trečdalį visos komunalinių paslaugų sąskaitų sumos
Dar vienas svarbus aspektas, norint įvertinti, kiek išlaidos komunaliniams mokesčiams padidės prasidėjus žiemos šaltukui ir visu pajėgumu įsijungus šildymui, yra tai, kokį procentą nuo visų mokamų mokesčių mokame būtent šildymui.
2019-2023 m. „Viena sąskaita“ duomenimis, šildymo sąskaitos gruodžio mėnesį sudarė apie 30 proc. visos mokamų mokesčių sumos, sausio ir vasario – tarp 40 ir 50 proc.
„Tokie duomenys leidžia suprasti, kiek stipriai skirtingais mėnesiais gali keistis bendra mokamų komunalinių paslaugų sąskaita. Akivaizdu, kad kasmet gruodžio-vasario mėnesiais bendra sąskaitų suma yra didžiausia, nes turime mokėti už šildymą. Bet žinant, kad, pavyzdžiui, gruodį šildymas sudarys apie trečdalį visų mokesčių, o sausį ir vasarį gali sudaryti apie pusę ir daugiau, galime ne tik geriau susiplanuoti tų mėnesių finansus, bet ir daugiau dėmesio skirti tam, kiek sunaudojame, pavyzdžiui, vandens ir elektros“, – sako Aušra Čiuplienė.
Pasak jos, jei ne šildymo mėnesiais dėmesio į elektros ir vandens taupymą daug nekreipiame, galbūt verta būtent brangiausio šildymo metu labiau pasistengti naudoti elektrą tuomet, kai ji pigiausia, bei labiau taupyti vandenį: „Priemonių tam yra įvairių: skalbti žemesnėje temperatūroje ir naktį, stengtis iš visų elektros lizdų ištraukti laidus, kai jie nenaudojami ir panašiai. Bet jei matome, kad ir to gali nepakakti, o sausio bei vasario mėnesiais šildymo sąskaitos bus nepakeliamai per didelės, sprendimų taip pat yra, pavyzdžiui, paslaugų sąskaitos draudimas“.
Didžiausią dalį mokesčių šildymui atseikėjo vilniečiai
Nors žinojimas, kuriame mieste už šildymą žmonės paprastai moka mažiausiai, nepadės šiemet planuoti finansų, bet tai gali tapti argumentu, renkantis kur ateityje įsigyti būstą.
„Viena sąskaita“ duomenimis, mažiausią dalį nuo visų paslaugų mokesčių šildymui per 2019-2023 m. sausio, vasario, kovo, balandžio ir gruodžio mėn. laikotarpį mokėjo kauniečiai, kur šildymas vidutiniškai sudarė 43 proc. visų mokesčių, ir klaipėdiškiai – 44 proc. nuo visų paslaugų sąskaitų krepšelio.
Vilniaus gyventojai minėtu laikotarpiu vidutiniškai už šildymą mokėjo beveik 47 proc. visos mokesčių sumos.
„Reziumuojant turimus duomenis, galima drąsiai daryti išvadą, kad nepaisant nedidelių šildymo sąskaitų skirtumų tarp trijų didmiesčių, visi gyventojai gali turėti taisyklę, kad gruodį šildymui reikia paruošti bent trečdalį visos komunalinių paslaugų sąskaitos, o sausį, vasarį ir kovą – apie 50 proc.
Taip pat svarbi tokių istorinių duomenų analizės pamoka yra tai, kad sausio ir vasario mėnesių šildymo sąskaitos, tikėtina, bus didžiausios iš visų trijų žiemos mėnesių, todėl planuojant asmeninius finansus tai būtina turėti omenyje. Na, ir žinoma, nepamiršti sekti duomenis“, – pataria Aušra Čiuplienė.
