I. Šimonytė teigia, kad po sėkmingo balandžio 22 dieną atlikto Lietuvos energetinės sistemos izoliuoto darbo bandymo, Baltijos valstybių sinchronizaciją su Vakarų Europos tinklais išlieka svarbiu strateginiu prioritetu. Visgi, pasak jos, procesas gali vykti tik įvykdžius techninių galimybių studijos analizę.
„Lietuva nesenai sėkmingai įvykdė izoliuotą energetinės sistemos darbo bandymą. Ir aš manau, kad šiuo metu anksčiausia įmanoma sinchronizacija tarp visų trijų Baltijos valstybių ir Vakarų Europos yra ir išlieka mūsų strateginiu prioritetu“, – penktadienį po susitikimo vykusioje spaudos konferencijoje teigė I. Šimonytė.
„Mes matome bendrą tikslą ir jo siekiame kaip galima anksčiau, bet kaip visada, kai kalbama apie sudėtingas sistemas, velnias slypi detalėse ir tam tikri aspektai bus išaiškinti techninių studijų“, – pridūrė ji.
Pasak Estijos premjerės K. Kallas, Baltijos valstybių energetinė sinchronizacija numatyta įvykdyti iki 2026 metų. Jos teigimu tai, kada galima įvykdyti šį procesą priklauso ne nuo politinių, o nuo techninių dalykų.
„Šiuo metu tikimės, kad studija bus paruošta birželio mėnesį, tada reikės tam tikro laiko jos analizei ir diagnozei, po ko pereisime prie techninių problemų sprendimo. Šiuo metu sinchronizacija numatyta 2026 metais, bet stengsimės veikti greičiau ir kad tai įvyktų prieš 2026 metus“, – sakė ji.
„Tai, kada įmanoma vykdyti šį procesą ir kada jį galėsime daryti yra ne politinė, o techninė problema“, – paminėjo ji.
Lietuvos Vyriausybės atstovai anksčiau yra teigę, kad sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais turi įvykti iki 2025 metų, o jei įmanoma – ir anksčiau.
Latvijos premjeras K. Karinis tikino, kad nors šiuo metu egzistuoja tam tikri techniniai apribojimai, o politinės valios įvykdyti energetikos sinchronizaciją užtenka.
„Šiandien mes tai aptarėme ir visi sutariame, kad reikia judėti taip greitai, kiek tik leidžia techninis lygis. Bet politinės valios ir ryžto tokiam žingsniui tarp mūsų visų tikrai yra“, – tvirtino jis.
Taip pat, anot K. Karinio, energijos tinklų sinchronizacija su Vakarų Europa yra integrali Baltijos valstybėms siekiant nepriklausomybės nuo iškastinio kuro ir didesnės atsinaujinančios elektros energijos gamybos.
„Tam, kad niekada netaptume priklausomi nuo vieno energijos tiekėjo, tokio kaip Rusija, mes siekiame pilnai atsinaujinančios energetikos ir tapti visiškai nepriklausomi nuo iškastinio kuro. Ir čia, Baltijos valstybėse, yra daug potencialo vėjo parkams jūroje. Bet tam, kad šie projektai būtų įmanomi, mums reikalinga infrastruktūra, sujungianti mus su Skandinavija ir Centrine Europa“, – aiškino jis.
ELTA primena, kad balandžio 22 dieną „Litgrid“ atliko Lietuvos elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą – šalies elektros sistema pirmąkart veikė savarankiškai, atjungta nuo Rusijoje valdomos IPS/UPS sistemos (vadinamojo BRELL žiedo).
Jo metu Lietuva 11–21 val. veikė „energetinės salos režimu“, atjungus visas elektros jungtis su Latvija, Baltarusija ir Kaliningradu. Elektros tiekimas užtikrintas vietine generacija, jungtimis su Švedija ir Lenkija.
Anot „Litgrid“, izoliuoto darbo bandymas yra vienas iš svarbiausių pasirengimo sinchronizacijai etapų. Iki jos, visos Baltijos šalys turės atlikti bendrą izoliuoto darbo bandymą.
Lietuva, Latvija ir Estija, kartu su Rusija ir Baltarusija veikia bendroje elektros sistemoje – BRELL žiede. Ji centralizuotai valdoma iš Maskvos.
