Jo žodžiais, pasirinktas sprendimas labai paprastas ir aiškus: privačioms bendrovėms perduodama aiški atsakomybė sukurti SGD priėmimo pajėgumus, o valstybinis perdavimo tinklų operatorius „Elering“ įpareigojamas terminalą prijungti prie magistralinių dujotiekių tinklo.
„Tikrai džiugu, kad po ilgų derybų pasiekėme tašką, nuo kurio galime pradėti“, – pabrėžė T. Aasas ir pridūrė, kad dabar reikėtų veikti greitai.
Ministro žodžiais, jau vyksta konkursai ir perkrovimo prieplaukos statybos darbai, kuriuos dabar galės atlikti privatus kapitalas.
„Tikimės, kad pajėgumai [SGD priimti] bus įrengti iki rudens“, – sakė jis, pažymėdamas, kad nors statybos procesas tik prasidėjo, bus tęsiami ir plano B darbai.
Kaip BNS jau skelbė, „Elering“ ketvirtadienį ryte pranešė apie su privačiomis bendrovėmis „Alexela“ ir „Infortar“ pasiektą susitarimą dėl SGD importo terminalo projekto įgyvendinimo.
Estija, kaip ir jos kaimynės Latvija ir Suomija, pastaruoju metu deda daugiau pastangų sukurti SGD priėmimo infrastruktūrą, nes yra pasiryžusios atsisakyti dujų importo iš Rusijos vamzdynais.
Praėjusį mėnesį Estija ir Suomija pasirašė tarpusavio supratimo memorandumą dėl SGD importo infrastruktūros sukūrimo. Planuojama išsinuomoti plaukiojantį terminalą, kuris būtų pajėgus per metus išdujinti ne mažiau kaip 30 teravatvalandžių (TWh) gamtinių dujų. Šalys dalysis išlaidas terminalui proporcingai pagal tai, kiek kiekviena jų sunaudoja dujų.
Šį bendrą projektą siekiama įgyvendinti kuo greičiau, vėliausiai iki šių metų pabaigos. Daroma prielaida, kad terminalas veiks toje šalyje, kurioje greičiau bus sukurta atitinkama infrastruktūra, o vėliau jis veiktų Suomijos Ingos uoste. Estijos ir Suomijos dujotiekių tinklai sujungti per jūrą nutiestu vamzdynu „Balticconnector“.
Per metus Suomijoje suvartojama apie 23 TWh dujų, Estijoje – apie 5 TWh dujų.