Tiek skirstymo tarifas galėtų mažėti jei iki metų pabaigos būtų nuspręsta permoką grąžinti nemažinant bendrovės investicijų ir nedidinant skolos, tačiau įvedus papildomą dedamąją investicijoms finansuoti. Ji, skaičiuojama, siektų 96 mln. eurų.
„Skaičiuojame 0,08 ct/kWh vidutinį tarifo mažėjimą, jei grąžinimas būtų per 7,5 metų ir visoms grupėms vienodai. Iškart visiems į skirstymo tarifą ir visiems skirstymo tarifas mažėtų.
0,6 ct/kWh dydis būtų būtent tuo atveju jei grąžinimas pirma įsijungia gyventojams ir tarifas gyventojams mažėja. Efektas didesnis, nes gyventojai vartoja tik 30 proc. viso persiunčiamo elektros kiekio”, – pirmadienį VERT surengtoje viešoje diskusijoje dėl ESO permokos grąžinimo teigė ESO finansų ir administravimo tarnybos direktorius Audrius Ruseckas.
Ieškodami kaip 157 mln. eurų permoką už 2018–2021 m. reguliacinį laikotarpį grąžinti greičiau nei per 15 metų, rinkos reguliuotojas ir bendrovė gruodį pasiūlė apie 51 mln. eurų per 2,5 metų pirmiausia grąžinti tik buitiniams vartotojams ir tik tuomet kitą permokos dalį verslui – per likusius 5 metus.
„Mūsų siūlymas prioritetizuoti visuomenę kaip socialiai jautresnę grupę“, – sakė A. Ruseckas.
Permokai grąžinti VERT ir ESO parengė tris alternatyvius scenarijus.
Pirmuoju būtų mažinamos ESO investicijos į tinklų atnaujinimą, antruoju – daugiau skolinamasi, trečiuoju – investicijos nemažinamos ir skola nedidinama, tačiau įvedama papildoma tarifo dedamoji investicijoms finansuoti.
ESO skaičiuoja, kad jei būtų investuojama mažiau, skirstymo tarifas vartotojams galėtų mažėti vidutiniškai 37 ct/kWh kasmet, tačiau įmonė investuotų tik 250 mln. eurų (lyginant su 665 mln. eurų investicijomis taikant kitas alternatyvas). Todėl, tikina bendrovė, nebūtų vykdomas 10 metų investicinis planas į tinklus.
„Drastiškai mažėja investicijos į tinklą, mažėja turto bazė, mažėja likutinė turto vertė. Aritmetiškai mažėja ir tarifas, bet, matyt, akivaizdu, kad 0,37 ct/kWh mažėjimas yra milžiniškas. Praktiškai stabdomos investicijos į tinklą“, – teigė A. Ruseckas.
Tuo metu jei bendrovė permokai grąžinti daugiau skolintųsi, tarifas vartotojams didėtų 0,02 ct/kWh – nes 2024–2031 metais ESO, skaičiuoja įmonė, turėtų padengti 171 mln. eurų palūkanų, o pajamos būtų nukreiptos ne investicijoms, o skolos aptarnavimui.
„Antra alternatyva yra brangiausia vartotojui, nes neišlaikytumėme tvaraus įsiskolinimo lygio“, – teigė ESO atstovas.
Tuo metu trečiasis permokos grąžinimo variantas, sakė A. Ruseckas, leistų skirstymo tarifą visiems vartotojams vidutiniškai kasmet sumažinti po 0,08 ct/kWh.
„Lyginant su antrąja alternatyva, vartotojams sutaupome 76 mln. eurų, nes išlaikomas tvarus įsiskolinimo lygis, dėl to išvengiame drastiško palūkanų brangimo. Dėl to tarifas vartotojams vidutiniškai per metus mažėtų 0,08 ct/kWh“, – kalbėjo ESO finansų direktorius.
„Atskiruose metuose tas tarifo pokytis būtų skirtingas“, – dar patikino bendrovės atstovas.
Tiesa, tam kad ESO galėtų įgyvendinti 10 metų investicijų planą (investuoti 665 mln. eurų į tinklo rekonstrukciją) bei tvarų skolos lygį, reiktų įvesti papildomą 96 mln. eurų dedamąją būtent investicijoms finansuoti.
„Bendrovės vertinimu šitas scenarijus yra visapusiškai palankiausias klientui, lygiai taip pat ir bendrovei, vykdant jos prisiimtus įsipareigojimus“, – vis tik patikino A. Ruseckas.
VERT pirmininkas Renatas Pocius diskusijoje pabrėžė, esą klaidinga sakyti, jog ESO lėšas grąžins, tačiau kartu įvedus papildomą investicijų dedamąją ją turės padengti tie patys vartotojai. Jo teigimu, permoką ESO padengs iš savo pelno.
„Pelnas, kuri įmonei leidžia uždirbti reguliuotojas per investicijų grąžą (...), bet kokiu atveju yra pelnas. Ir pelnu disponuoti gali akcininkas. Bet šiuo planuojamu sprendimu pasakome, kad praktiškai 20 mln. eurų turi grįžti pas vartotoją. Nes tokio sprendimo nebūtų, tie pinigai tiesiog galėtų nukeliauti į biudžetą. Labai aiškiai pasakome, kad šitie pinigai turėtų grįžti vartotojams“, – sakė VERT vadovas.
Diskusijoje pasisakęs Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) politikos patarėjas Vilius Kriaučiūnas kritikavo pasiūlytus permokos grąžinimo variantus, kadangi VERT esą neatsižvelgė į kainų pokyčius rinkoje. Anot jo, LVK laikosi pozicijos, kad grąžinamos lėšos nebus indeksuojamos pagal nuo 2018 m. ženkliai išaugusias elektros kainas.
V. Kriaučiūnas taip pat pažymėjo, kad permoka visiems vartotojams turėtų būti grąžinta kartu, o ne tik gyventojams pirmiausia. Dar jis pabrėžė, kad yra įmonių, kurios ESO permokėjo 400 tūkst., 700 tūkst. eurų, be to, gali būti, jog šios bendrovės dėl sumų gali teistis.
Lietuvos elektros energetikos asociacijos vadovas Kęstutis Jauniškis teigė, kad tam, kad „tinklai neblogėtų“ kasmet reikia apie 156 mln. eurų ESO investicijų. Jo teigimu, negalima diskutuoti apie spartesnį permokos grąžinimą mažesnių investicijų sąskaita.
„Pasisakome už trečiąjį variantą, nes saugus tiekimas ir infrastruktūra kainuoja“, – diskusijoje teigė K. Jauniškis.
Prezidento aplinkos ir infrastruktūros grupės patarėjas Tomas Lukoševičius vis tik abejojo, ar VERT pasiūlė pakankamai greitą permokos grąžinimo terminą.
Jis taip pat svarstė, jog grąžinti lėšas ESO galėtų pradėti ne nuo liepos (kai VERT nustatys naujus elektros perdavimo ir skirstymo tarifus), o anksčiau, pavyzdžiui, vasarį arba kovą. Pasak patarėjo, precedentas jau yra, kadangi šiemet VERT, nelaukdama liepos, pakeitė visuomeninio tiekimo tarifą.
Buitinius vartotojus diskusijoje atstovavęs energetikos ekspertas Rimantas Zabarauskas tikino, kad 2,5 metų terminas yra tinkamas, tačiau siūlė nustatyti, kad konkreti grąžinama suma būtų nurodyta gyventojų gaunamoje sąskaitoje „atskira eilute“.
„Kad būtų aiškiai parašyta (...) sumelė su minuso ženklu. Tada būtų aišku“, – sakė R. Zabarauskas.
ELTA primena, kad spalio pabaigoje Valstybės kontrolė nustatė, jog 2018–2021 m. vienas vartotojas (tiek buitinis, tiek nebuitinis) už elektros skirstymo paslaugas vidutiniškai permokėjo 88,8 euro, nes ESO per šį laikotarpį gavo 160,2 mln. didesnę eurų investicijų grąžą dėl mažesnių nei planuota investicijų į nusidėvėjusį turtą.
Permoka esą susidarė, nes ESO ir VERT skirtingai traktavo 2016–2021 m. taikytą elektros energijos paslaugų nustatymo metodiką.
R. Pocius anksčiau yra sakęs, kad skaičiuojant pagal vidutinį mėnesinį suvartojimą – 147 kilovatvalandes – gyventojai `per metus permokėjo ne 88 eurus, o apie 7,42 euro (apie 62 centus per mėnesį).
