Susitarimu siekiama sparčiau mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, palaipsniui nutraukti nemokamų apyvartinių taršos leidimų teikimą pramonei ir nustatyti pastatų ir kelių transporto sektoriuose išmetamo kuro kiekį, teigiama Europos Parlamento pareiškime.
ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS) leidžia elektros energijos gamintojams ir pramonės šakoms, kurioms reikia daug energijos, pavyzdžiui, plieno ir cemento, įsigyti „nemokamų apyvartinių taršos leidimų“, kad padengtų savo išmetamą anglies dioksido kiekį pagal principą „teršėjas moka“.
Šios kvotos laikui bėgant turėtų būti mažinamos, siekiant paskatinti išmesti mažiau teršalų ir investuoti į ekologiškesnes technologijas.
ATLPS yra Europos klimato politikos pagrindas ir svarbus veiksnys siekiant ES klimato neutralumo tikslo.
Valstybėms narėms ir EP atstovaujantys derybininkai daugiau nei parą intensyviai derėjosi, kol šeštadienio vakarą pasiekė susitarimą, kuriuo išplečiama Europos Sąjungos anglies dioksido rinkos taikymo sritis.
Susitarimas numato, kad iki 2030 metų išmetamųjų teršalų kiekis ATLPS sektoriuose, palyginti su 2005-ųjų lygiu, turi būti sumažintas 62 proc.– vienu procentiniu punktu daugiau, nei siūlė Europos Komisija.
Susitarimu taip pat siekiama pagreitinti laipsniško nemokamų apyvartinių taršos leidimų panaikinimo grafiką: iki 2030 metų palaipsniui panaikinti 48,5 proc. apyvartinių taršos leidimų, o iki 2034 metų jų visiškai atsisakyti. Dėl šio grafiko vyksta įnirtingos Europos Parlamento narių ir valstybių narių diskusijos.
Atsižvelgiant į EK ataskaitą, anglies dioksido rinka palaipsniui bus taikoma jūrų sektoriui, skrydžiams Europos viduje ir atliekų deginimo objektams.
„Anglies dioksido pasienio mokestis“, pagal kurį į bloką importuojamoms prekėms taikomi aplinkosaugos standartai, pagrįsti su jų gamyba susijusiu išmetamu anglies dioksido kiekiu, kompensuos nemokamų apyvartinių taršos leidimų sumažėjimą ir leis pramonės įmonėms konkuruoti su labiau aplinką teršiančiais ne ES konkurentais.
Susitarimu taip pat siekiama, kad nuo 2027 metų namų ūkiai mokėtų už išmetamųjų teršalų kiekį, susijusį su šildymu kuru ir dujomis, tačiau ši kaina bus ribojama iki 2030 metų.
Komisija pasiūlė antrąją anglies dioksido rinką, nutaikytą į pastatų šildymą ir transporto priemonių degalus, tačiau šis planas sukėlė susirūpinimą, nes Europos namų ūkiai susiduria su sparčiai kylančiomis energijos kainomis, kurias dar labiau padidino Rusijos invazija į Ukrainą.
Jei energijos kainos ir toliau sparčiai augs, šios susitarimo dalies taikymas bus atidėtas vieneriems metams.
Be to, daugiau lėšų bus skiriama novatoriškoms technologijoms ir energetikos sistemai modernizuoti.
EP nariai ir ES Taryba taip pat susitarė įsteigti Socialinį klimato fondą, skirtą pažeidžiamiausiems asmenims ir bendrovėms.
ES valstybės narės yra užsibrėžusios tikslą iki 2030 metų 55 proc. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį.
Centro dešiniųjų EP narys Peteris Liese (Pėteris Lyzė), kuris buvo ATLPS reformos pranešėjas, sakė: „Šis susitarimas labai padės kovoti su klimato kaita mažomis sąnaudomis. Jis suteiks piliečiams ir pramonei galimybę atsikvėpti sunkmečiu ir aiškiai parodys Europos pramonei, kad investuoti į ekologiškas technologijas apsimoka.“
Kad naujoji tvarka įsigaliotų, Parlamentas ir ES Taryba turės oficialiai patvirtinti susitarimą.