Europos Komisija (EK) ketino minėtu laikotarpiu šiam tikslui skirti 552 mln. eurų ES lėšų. Tuo metu EP komitete pateiktas pasiūlymas Ignalinos AE uždarymui numatyti 780 mln. eurų.
Europarlamentarės Rebeccos Harms (Žalieji, Vokietija) parengtame pranešimo projekte akcentuojama, kad Ignalinos AE uždarymas yra precedento neturintis Europos branduolinės saugos uždavinys tiek dėl elektrinės dydžio, tiek dėl reaktorių techninių savybių. Kadangi elektrinė buvo primesta Lietuvai sovietų okupacijos metu ir suprojektuota taip, kad galėtų aprūpinti gerokai didesnį regioną, užduotis saugiai ir veiksmingai ją uždaryti yra pernelyg sunki tokio dydžio ir ekonominio pajėgumo valstybei kaip Lietuva.
EP siūlymo projekte numatyta, kad Lietuva, kaip ir anksčiau, prie bendrų eksploatavimo nutraukimo išlaidų prisidėtų bent 14 proc. EK siūlė didesnę Lietuvos finansavimo dalį - bent 20 proc. Taip pat siūloma į ES daugiametę finansinę programą įtraukti panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų šalinimą į giluminį kapinyną.
Pranešėjos vardu diskusijoje kalbėjęs Benedekas Javoras (Žalieji, Vengrija) nurodė, kad didesnis ES finansavimas leistų saugiai nutraukti eksploataciją ir užtikrintų sklandžią uždarymo darbų eigą. Pasak Jaromiro Kohličeko (Europos vieningieji kairieji, Čekija), „jei EK vertė į ES stojančias valstybes nutraukti AE veiklą, dabar ji turi užtikrinti to finansavimą“. Kiti EP nariai pabrėžė, kad šis projektas neturi precedento, todėl valstybės turi dalintis ne tik ištekliais, bet ir patirtimi: ES teritorijoje veikia daugiau nei 90 AE ir jų eksploatacijos nutraukimas greitai taps opi problema.
Pasak Bronio Ropės (Žalieji), neužtikrinus tinkamo finansavimo gali iškilti ne tik saugumo, bet ir socioekonominių regiono problemų.
„Nuo 2014 m. (...) nėra jokios specialios paramos šiam regionui, kurį itin paveikė AE sustabdymas. Juk aptarnauti šiai įmonei buvo pastatytas atskiras 35 tūkst. gyventojų miestas. Šiandien šiame regione - kone didžiausia bedarbystė šalyje. Juk tai regionas, kuriame gausiai gyvena tautinių mažumų atstovai, buvusios Tarybų Sąjungos elektrinių statytojai ir eksploatuotojai“, - kalbėjo B. Ropė.
EP Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas šiuo klausimu balsuos lapkričio 21-ąją. Parlamento nuomonė šiuo klausimu yra konsultacinė, galutinį sprendimą priims ES Taryba.
ELTA primena, kad pavasarį Ignalinos AE lankiusi EP Biudžeto komiteto vadovė Ingeborga Grasslė žėrė kritikos Lietuvai, kad šalis prašo daug pinigų Ignalinos AE uždarymui, tačiau esą nepagrindžia šio poreikio.
Vasarą elektrinę aplankė ir EP pranešėja Ignalinos AE uždarymo finansavimo klausimu R. Harms. Ji sakė, kad, ES vykstant diskusijoms dėl finansavimo elektrinės uždarymui skyrimo, ji stengiasi visus sutelkti prie apskritojo stalo, kol Lietuvos Vyriausybė galutinai išsiaiškins, kokie yra finansavimo poreikiai, kurie yra didesni nei EK siūlomas finansavimas.
Rugsėjį R. Harms EP pateikė projektą, kuriame siūloma kitoje ES daugiametėje finansinėje programoje Ignalinos AE uždarymui skirti 780 mln. eurų - tiek, kiek prašo Lietuva, ir 230 mln. eurų daugiau, nei siūlė skirti EK.
Skaičiuojama, kad IAE uždarymui dar reikės 1,3 mlrd. eurų. 2021-2027 m. elektrinės uždarymui reikės 780 mln. eurų.
Tuo tarpu 2021-2027 m. ES biudžete Europos Komisija Ignalinos AE uždarymui siūlo skirti tik 552 mln. eurų.
Dokumente numatytas ne tik siūlomas ES įnašas naujojoje finansinėje perspektyvoje, bet ir finansavimo sąlygos, tarp jų - ir pačios Lietuvos indėlio dydis. EK pasiūlė Lietuvos indėlį didinti - siūloma, kad Lietuva pati finansuotų 20 proc. visų išlaidų. Lietuva šiuo metu finansuoja 14 proc. darbų.
Iš viso Ignalinos AE uždarymas kainuos 3,4 milijardo eurų, neskaičiuojant išlaidų, susijusių su nuolatiniu radioaktyviųjų medžiagų saugojimu.
