„Visavertė Lietuvos energetinė nepriklausomybė yra kelias, kuriame reikšmingas kiekvienas žingsnis. Šiame kelyje turime svarbų galutinį tikslą – sinchronizuoti elektros energetikos sistemas su Vakarų Europos sistema“, – trečiadienį baterijų parkų veiklos pradžios renginyje Vilniuje sakė I. Šimonytė.
„Darome viską siekdami atsijungti nuo IPS/UPS ir prisijungti prie kontinentinės Europos tinklų. Ši elektros kaupimo sistema (...) užtikrins Lietuvos elektros energetikos sistemos saugumą, stabilumą ir nepertraukiamą veiklą“, – teigė ji.
Trečiadienį pradėtas bendros 200 MW galios elektros kaupimo sistemos darbas. Tai vienas projektų, Lietuvai ruošiantis sinchronizuotis su kontinentine Europa.
„Galime pasidžiaugti, kad Lietuva – skirtingai nuo kai kurių mūsų kolegų ir draugų Vakaruose – niekada nepuoselėjo iliuzijų, kad autokratiniai režimai atskiria politikos ir ekonomikos sritis“, – pažymėjo premjerė.
Baltijos šalys sutarusios prie kontinentinės Europos elektros tinklų prisijungti vėliausiai 2025 m. vasarį, o iki tol – kitų metų rugpjūtį – visos kartu pranešti, jog neketina pratęsti BRELL sutarties.
„Itin svarbu, jog sinchronizacijos projekte Baltijos valstybės veiktų drauge, jos ir veikia drauge. Kartu su Latvija ir Estija esame sutarę vieningai atlikti visus reikiamus darbus ir sujungti mūsų energetikos sistemas su Europos tinklais ne vėliau kaip 2025 m. vasarį“, – savo kalboje teigė I. Šimonytė.
„Dabartinėje geopolitinėje situacijoje išlaikyti Baltijos šalių vienybę yra esminis prioritetas“, – akcentavo Vyriausybės vadovė.
Visi keturi bendrovės „Energy Cells“ valdomi 50 MW galios ir 50 MWh baterijų parkai iki sinchronizacijos bus naudojami momentiniam energijos rezervui užtikrinti, kad iki atsijungimo nuo BRELL žiedo Lietuvos elektros sistema būtų stabili.
„Šis parkas šiuo metu tarnauja kaip rezervas mūsų visai sistemai, jei bet kurio tinklo vietoje kažkas nutinka – gedimai, dažnio sutrikimai ar svyravimai. Šis parkas užtikrins, kad sistema veiktų patikimai“, – žurnalistams renginyje sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.
Anot parkų valdytojos „Energy Cells“ vadovo Rimvydo Štilinio, kaupikliai užtikrins ir elektros sistemos saugumą, ir lankstumą.
„Sistema gali teikti izoliuoto darbo rezervą, balansavimo paslaugas, gali kontroliuoti įtampą, gali teikti sintetinę inerciją, padėti sistemą paleisti po totalios avarijos ir pan. Funkcionalumo prasme, tai vienas universaliausių sprendinių“, – žurnalistams sakė R. Štilinis.
Po sinchronizacijos kaupikliai bus naudojami elektros tinklo balansavimui, Lietuvoje diegiant vis daugiau nepastovios elektros gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių.
„Iki 2030 metų vėjo ir saulės (suminę įrengtą galią – ELTA) siekiama padidinti 6 kartus. Tam reikia lanksčių technologijų. Baterijų sistema yra viena tokių, todėl, norint integruoti visus vėjo ir saulės šaltinius, reikės subalansuoti sistemą“, – kalbėjo „Energy Cells“ vadovas.
Elektros kaupimo įrenginiai veikia Vilniaus, Šiaulių, Alytaus ir Utenos transformatorių pastotėse. „Energy Cells“ teigimu, tai didžiausias Baltijos šalyse ir vienas stambiausių tokio tipo projektų visoje Europoje.
Baterijų parkai įrengti už 87,6 mln. eurų Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų, anot R. Štilinio, nuo tarptautinio pirkimo paskelbimo 2021 m., projektas įgyvendintas per 34 mėnesius.
Įmonė su „Siemens Energy“ ir „Fluence“ konsorciumu taip pat pasirašė 109 mln. eurų vertės sutartį, pagal kurią dar 15 metų teiks ir garantines aptarnavimo bei priežiūros paslaugas.
