Teismo mažasis „Lietuvos dujų” akcininkas prašo įvertinti, ar bendrovės valdybos pirmininkas Valerijų Golubevas ir valdybos narys Kirillas Seleznevas bei generalinis direktorius Viktoras Valentukevičius tinkamai atliko savo pareigas, taip pat įpareigoti „Lietuvos dujas“ pradėti derybas su „Gazprom“ dėl dujų kainų sumažinimo, gamtinių dujų tranzito į Kaliningrado sritį sąlygų bei atlikti kitus veiksmus, kuriais ateityje būtų užtikrinta, kad bendrovė realiai derybų būdu siektų palankiausių gamtinių dujų tiekimo ir tranzito kainų, teigiama ministerijos pranešime.

Ministerija reikalauja šių asmenų pasitraukimo, kadangi „„Lietuvos dujų“ vadovybė realiai nesiderėjo dėl dujų tiekimo kainos ir tuo pažeidė įmonės, jos akcininkų bei Lietuvos vartotojų interesus.”

Vasario 8 d. Energetikos ministerija buvo pateikusi reikalavimą bendrovei „Lietuvos dujos“ ir jos vadovams nutraukti netinkamus veiksmus bei pašalinti jų pasekmes. Reikalavimų įvykdymui buvo suteiktas 30 dienų terminas. Esą gauti atsakymai „nepaneigė abejonių dėl netinkamos bendrovės „Lietuvos dujos“ veiklos”.

Ketvirtadienį popiet „Lietuvos dujos” išplatino pranešimą, kuriame teigia, kad ministerija iki šiol nėra pateikusi bendrovei jokių papildomų reikalavimų ir/ ar prašymų, susijusių su bendrovės atsakymais į 2011 m. vasario 8 d. reikalavimą.

Taip pat, anot „Lietuvos dujų", bendrovė nėra gavusi Energetikos ministerijos teismui pateiktų procesinių dokumentų.

Trečiadienį „Lietuvos dujų“ valdybos pirmininkas ir „Gazprom“ valdybos vicepirmininkas V. Golubevas išplatino pranešimą, kuriame teigia, kad „„Gazprom“ atžvilgiu ir toliau laidomi kaltinimai dėl aukštų dujų kainų „Lietuvos dujoms“ nustatymo. Tai yra ne tik nesąžininga iš Lietuvos pusės, bet ir pažeidžia visų kitų akcininkų interesus. Tokie pareiškimai stebina, nes išskyrus Lietuvos Respubliką visi kiti akcininkai sutiko ir toliau pratęsti esamos dujų kainos Lietuvai formulės galiojimą 2011 m. Be to, tokią formulę patvirtino ir pati Lietuva 2004 m. per „Lietuvos dujų“ privatizaciją.”

Ministerija ėmėsi veiksmų, kai viešoje erdvėje pasirodė „Gazprom” atstovų teiginiai, neva, skirtingai nei Latvijai ir Estijai, dujų kaina Lietuvai nemažinama dėl pertvarkos dujų sektoriuje, kai atskiriama tiekimo ir perdavimo veikla. Lietuva tvirtina įgyvendinanti Europos Sąjungos direktyvą.

Lietuva reikalauja, kad „Gazprom” dujų kainas nustatytų vadovaudamasi ekonominiais, o ne politiniais motyvais, taip pat derybos būtų ne dvišalės, o kartu su Europos Komisija.

Lietuva valdo 17,7 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų, rusų „Gazprom” priklauso 37,06 proc. bendrovės akcijų, o vokiečių „E.ON Ruhrgas International“ - 38,9 proc.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją