Pastarosiomis dienomis dalis elektros vartotojų socialiniuose tinkluose svarsto, ar nevertėtų keisti skaitiklio parametrų ir trauktis iš dviejų laiko zonų į vieną, kiti siūlo rinktis nepriklausomą tiekimą.
Visuomeninio tiekimo klientė Agnietė (vardas pakeistas) dabartinę situaciją su dieniniais ir naktiniais tarifais pavadino nelogiška.
„Turiu 2 laiko zonų skaitiklius. Nustebino, kad tuo atveju dieninis su kompensacija – 0,345 Eur, o naktinis – 0,28 Eur (tiek pat, kiek vienos zonos) – visiškai nelogiška. Aš kreipiausi į „Ignitis‟, kad man pakeistų į vienos laiko zonos skaitiklius‟, – „Delfi‟ sakė moteris iš Klaipėdos.
Elektros ir dujų tiekimo bendrovė „Ignitis‟ komentuoja „Delfi‟, kad šiuo metu apie 496 tūkst. vartotojų gauna visuomeninį tiekimą, o dviejų laiko zonų skaitiklį turi 69 tūkst. vartotojų, tai sudaro 13,9 proc.
Padėtį aiškina objektyviais veiksniais
Iš rinkos reguliuotojo ir pačios bendrovės atsakymų galima suprasti, kad nevienodas galutines kainas lėmė situacija biržoje, ir kartu – valstybinės kompensacijos taikymo tvarka.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patikino, kad išanalizavo „Ignitis‟ pateiktą informaciją, taip pat kitus parametrus.
„VERT, įvertinusi tai, jog procentiškai (apie 10–12 procentinių punktų) daugiau didėja konkrečių tarifų planų dieninė dedamoji (nevertinant 28,5 ct/kWh su PVM kompensacijos), įvertino kainų didėjimo tendencijas pagal „Nord Pool‟ biržos duomenis.
Nustatyta, kad bendrovės taikomas įsigijimo kainos diferencijavimas atitinka „Nord Pool‟ biržoje pastaruoju metu susiformavusį dienos ir nakties elektros kainų skirtumą‟, – teigiama tarybos atsakyme.
„Ignitis‟ atstovė Laura Beganskienė atkreipia dėmesį, kad pagal Vyriausybės patvirtintus kompensavimo dydžius, dalinė kompensacija buitiniams vartotojams už elektrą negali būti didesnė nei 28,5 cento už kWh (su PVM) ir yra taikoma tik tai kainos daliai, kuri yra virš 28 centų už kWh ribos.
„Todėl pasirinkusiems dviejų laiko zonų tarifą už dieninę skalę pritaikoma pilno dydžio kompensacija, o už naktinę/savaitgalio skalę taikoma mažesnė kompensacija, kadangi dažnai naktinės/savaitgalio laiko zonoje yra taikoma mažesnė kaina, nei vienos laiko zonos atveju‟, – teigia L. Beganskienė.
Taigi, remiantis „Ignitis‟ skaičiuokle, visuomeninio tiekimo vienos laiko zonos tarifas „Standartiniame‟ plane yra 56,5 cento už kWh, plane „Namai‟ – 54,9 cento (dar taikoma 3 eurų pastovi dedamoji), o „Namai plius‟ – 54,5 cento už kWh (6 eurų pastovi dedamoji). Su valstybės kompensacija visi šie planai kainuoja po 28 cento už kWh.
Dviejų laiko zonų atveju vaizdas kitoks: pvz., „Standartinis‟ planas be kompensacijos kainuoja 63 centus (dieninis), 42,5 cento (naktinis), su kompensacija – 34,5 cento (dieninis) ir 28 cento (naktinis).
Nepriklausomas tiekimas pigesnis, bet garantinis – taip pat
Nepriklausomų tiekėjų, įskaitant ir „Ignitis‟, abi laiko zonos kainuoja lygiai po 28 centus. Tai patvirtina patys tiekėjai.
„Tikrai taip. Kas pastaruoju metu pas mus fiksuoja ar dar tik fiksuos kainas dviem laiko zonoms, – su pritaikyta maksimalia valstybės kompensacija nei už dieninį, nei už naktinį tarifą nemokės daugiau nei 28 ct/kWh‟, – sako „Elektrum Lietuva“ atstovė Milda Basijokienė.
„Enefit“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Ieva Krikštopaitytė komentuoja analogišką situaciją.
Anot „Enefit‟, dviejų laiko zonų tarifai naudingiausi tiems žmonėms ar organizacijoms, kurių poreikiai ar gyvenimo būdas lemia, kad jie naktimis ir savaitgaliais suvartoja bent 30 proc. nuo visos elektros energijos. Kitaip tariant, kuo didesnė ši dalis, tuo didesnė dviejų laiko zonų tarifų nešama nauda.
„Taigi, dviejų laiko zonų tarifas gali tapti galimybe sumažinti išlaidas elektrai atsižvelgiant į ilgalaikius vartojimo įpročius, tačiau šiuo metu, dėl valstybės taikomos kompensacijos, vienos ir dviejų laiko zonų tarifų kainos nesiskiria‟, – pabrėžia I. Krikštopaitytė.
Kainos nesiskiria ir „Ignitis‟ nepriklausomame tiekime.
„Šiuo metu bet kurį dabartinį nepriklausomo tiekimo „Ignitis“ pasiūlymą pasirinkę klientai iki liepos 1 dienos, su pritaikyta valstybės kompensacija, nemokės brangiau nei 28 ct/kWh‟, – sako šios bendrovės atstovė L. Beganskienė.
Vartotojams iš I ir II liberalizacijos etapo, kurie turėjo pasirinkti nepriklausomą tiekėją, tačiau to nepadarė, yra numatytas garantinis tiekimas. Paslauga teikiama ir tuomet, kai tiekėjas nevykdo įsipareigojimų.
Dažnai pabrėžiama, jog ši paslauga turi nepastovią, nuo biržos priklausančią kainą, o be to – jos tiekimas laikinas ir gali būti nutrauktas. Tačiau praėjus dvejiems liberalizavimo metams garantiniame tiekime tebėra dešimtys tūkstančių vartotojų.
Savo ruožtu kalbant apie garantinio tiekimo kainos nepastovumą – jis egzistuoja. Tačiau valdžios taikoma iki 28,5 centų už kWh kompensacija suniveliavo nepriklausomo ir visuomeninio tiekimo bei garantinio tiekimo kainas, tad pastarojo klientai mokės artimiausiu metu tiek pat, kiek visi kiti – 28 centus.
ESO skelbiamais duomenimis, visi garantinio tiekimo planai kainuoja su valstybine kompensacija po 28 centus (tik reikia turėti omenyje dalies planų pastoviąją dedamąją: 3–6 eurus. Tačiau „Standartiniam‟ planui ji netaikoma).
„Delfi‟ skaičiavimu, vidutinė mėnesio kaina elektros biržoje turėtų paaugti iki 355 eurų už MWh tam, kad garantinis tiekimas pakiltų aukščiau 28 centų už kWh. Kol kas, atpigus dujoms, neatrodo, kad elektra vėl taip drastiškai brangtų.
Siūloma įvertinti poreikius
Kaip jau aiškėja iš aptartų tarifų, trečiojo etapo vartotojai, esantys visuomeniniame tiekime, gali pereiti pas nepriklausomą tiekėją arba likti ten, kur dabar yra ir tikėtis palankių pokyčių (didesnių kompensacijų, pigsiančios elektros rinkoje ar pan.), arba trauktis į vieną laiko zoną.
VERT teigia, kad vartotojas turėtų įsivertinti savo vartojimo profilį – kada naudoja daugiausiai elektros.
„Tai yra, dienos ar nakties ir savaitgalio metu, kokias priemones gali taikyti mažinant elektros energijos suvartojimą, ar gali perkelti savo suvartojimą į kitą paros laiką, bei remdamasis tuo įsivertinti preliminarų sąskaitos dydį ir tuomet priimti sprendimą dėl jam tinkamiausio tarifo plano (vienos ar dviejų laiko zonų), įskaitant jau pritaikytus kompensavimo dydžius‟, – teigia reguliuotojas.
Pasak institucijos, visuomeninio ar garantinio tiekimo planai nebūtinai užtikrina vartotojams pigiausius tarifus.
„Konkuruodami nepriklausomi tiekėjai, atsižvelgdami į rinkos tendencijas, bei vertindami ir prisiimdami tam tikras rizikas gali teikti patrauklesnius pasiūlymus. VERT, vertinant tokius pasiūlymus, rekomenduoja naudotis skaičiuokle ir atkreipti dėmesį į visas pasiūlymų sąlygas‟, – rašoma atsakyme.
„Ignitis‟ teigia, kad įprastomis sąlygomis, kai netaikomas laikinas (6 mėn.) dalinis kainos kompensavimas, dviejų laiko zonų skaitiklį patariama rinktis, kada elektros suvartojimas naktį arba savaitgalį siekia bent trečdalį ar daugiau nuo bendro suvartojimo.
„Taikant dalinį kompensavimą, šis santykis kinta kiekviename tarifų plane skirtingai ir neturėtų būti priežastis keisti skaitiklio tipą iš dviejų laiko zonų į vienos, nes tokia skaitiklio keitimo procedūra, dėl techninių galimybių, leidžiama ne dažniau kaip vieną kartą metuose (o garantuotas dalinis valstybės kompensavimas šiuo metu taikomas pusmečiui – tiek, kiek galioja Vyriausybės sprendimas)‟, – sako atstovė L. Beganskienė.
Ji paaiškino, kad pagal procedūrą, norint keisti laiko zonų skaičių klientas turi informuoti tiekėją, o tiekėjas kreipiasi į ESO dėl skaitiklio perparametravimo.
Pažeidžiama grupė
Vertinant situaciją išskirtinai aritmetikos požiūriu, trečiojo etapo vartotojai neturėtų dėl minėtų kainų skirtumų nukentėti ypač skaudžiai: jų elektros sunaudojimas skaičiuojamas kaip nedidelis (iki 1000 kWh per metus), tad papildomi 6,5 cento už kWh (=34,5–28) per pusmetį lemtų 16,25 euro neplanuotų išlaidų (skaičiuojant 50/50 santykiu dienos ir nakties suvartojimą).
Be to, šie vartotojai nėra pasirašę tiekimo sutarčių, jiems negresia minėtas garantinio tiekimo kainos šuolis.
Kita vertus, jau ne kartą skelbta, jog trečiajam etapui priklauso ir socialiai pažeidžiamiausi vartotojai, galbūt turėję lūkestį, jog galės pasinaudoti valstybės suteikta galimybe dar kurį laiką nesirinkti nepriklausomo tiekėjo.
Jau kalbintoji Agnietė mano, jog vartotojai turėjo būti informuoti papildomai, nors klausimų dėl dviejų laiko zonų viešumoje kelta ir anksčiau.
„Turėjo tikrai, nes anksčiau kažkaip lyg viskas būdavo OK, apsimokėdavo. Dabar visi (gauna) 28 centus, o čia va – dviejų zonų 35 centai‟, – teigia moteris.
Seimas spalį pritarė, kad trečiasis elektros tiekimo rinkos liberalizavimo etapas būtų atidėtas iki 2025 metų pabaigos (anksčiau buvo numatyta 2022 metų pabaiga).
Įstatymo pataisas parengusi Energetikos ministerija teigė, kad į trečiąjį etapą patenka elektros kainos padidėjimui jautriausi buitiniai vartotojai, įskaitant pažeidžiamus, kurie 2022 metų pabaigoje pasirinkę nepriklausomą tiekėją galimai mokėtų didesnę kainą nei pirmojo ir antrojo etapo buitiniai vartotojai.
