„Vienas nepriklausomas tiekėjas jau pasiūlė kelis planus, kurie yra mažiau nei 28 centai už kWh, tai 27 centai su trupučiu ir 25 centai su trupučiu. Mano akimis, prasideda tikroji konkurencija“, – sakė Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys.
Kiti du didžiausi tiekėjai elektros kainas siūlo fiksuoti 31–33 centai už kWh. Anot energetikos agentūros, panašias kainas vartotojai galėjo gauti tik pernai pavasarį, o vėliau, rugpjūtį, rugsėjį, tiekėjų kainos šoko ir iki 60 centų už kWh.
„Per šį mėnesį jie jas sumažino tarp 7–11 centų už kWh“, – lygino V. Poderys.
Nors tiekėjų pasiūlymai pinga, vis dar yra mokančių daugiau nei 28 centus už kWh pritaikius valstybės kompensaciją. Šias kainas žmonės užfiksavę ilgam laikui.
„Tokių sutarčių – labai nedaug, vos 300. Tai 0,24 proc. nuo visos mūsų klientų bazės“, – teigė „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna.
„Tokia dalis vis mažėja, yra, kas persirašo [sutartis – red. past.]. Bet dabar, grubiai, apie 50 proc. moka daugiau nei 28 centus“, – kalbėjo „Elektrum Lietuvos“ vadovas Martynas Giga.
„Tų, kurie moka virš 28 centų ribos jau su kompensacija, yra apie 13 tūkstančių“, – sakė ir „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovas Andrius Kavaliauskas.
Energetikos viceministrė siūlo pasidomėti, ar tokiems klientams neverta nutraukti sutarties ir rinktis kitą tiekėją arba kitą planą. Tai esą leis sutaupyti tiek biudžeto, tiek asmeninių lėšų.
„Įsivertinę turimus tarifus, ypač jei buvo pasirašyta praėjusių metų rudenį, ir tuos, kuriuos šiandien siūlo nepriklausomi tiekėjai, gyventojai galėtų sutaupyti 200–500 Eur per metus“, – skaičiavo energetikos viceministrė Inga Žilienė.
Prezidento komanda ragina įsikišti reguliuotoją, kuris stebėtų, kaip, krintant elektros kainoms, keičiasi ir tiekėjų kainodara.
„Institucijos, kurios prižiūri liberalizuotą rinką, yra ministerija, ji turi informaciją, ir nepriklausomų energijos tiekėjų atsakomybė yra atnaujinti pasiūlymą“, – teigė prezidento vyr. patarėjas Jaroslavas Neverovičius.
Anot didžiausių tiekėjų, valstybės kompensacijų elektros kainai šiuo metu nereikia trečdaliui vartotojų, o vieno tiekėjo – net 60 proc. klientų, tačiau iki liepos mėnesio galiojančias kompensacijas valstybė žada pratęsti.
„Kol elektros kainos aukštos, tol kompensacija, aišku, reikalinga. Kitu atveju patirtume vadinamąjį kainų šoką“, – sakė A. Kavaliauskas.
„Kompensacijos iš principo nelabai reikia, nes visi vartotojai gali pasirašyti sutartis už mažiau nei 28 centai“, – prieštaravo M. Giga.
Dabar kompensacijos priklauso visiems, už elektrą mokantiems daugiau nei 28 centus už kWh. Vyriausybė svarsto, galbūt šią kompensacijos tvarką keisti.
„Vienas variantas yra išlaikyti esamą kompensavimo modelį tokį, koks yra, antras variantas – galbūt taikyti skirtingus subsidijų dydžius socialiai pažeidžiamiems gyventojams, o trečias variantas – subsidijuoti tik tam tikrą vartojimo dalį“, – sakė viceministrė.
Apsispręsti Vyriausybė žada pavasarį, veikiausiai – gegužę. Seimo pritarimo tam nebereikės. Nereikės ieškoti ir naujų lėšų.
„Mūsų žiniomis, vertinant valstybės biudžeto galimybes buvo įvertintas ir antrojo pusmečio finansavimas“, – teigė I. Žilienė.
Vien šiemet, pirmajam pusmečiui, kompensacijoms skirta 330 mln. Eur.
Prezidento patarėjas ir ekonomistas ragina daugiau biudžeto taip nebešvaistyti ir paramą sukonkretinti.
„Nustatyti kilovatvalandžių ribas. Praėjusią vasarą buvo kalba apie 150 kWh, o gal galėtų būti ir koks kitas skaičius“, – sakė J. Neverovičius.
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis išreiškė panašią mintį.
„Tarkime, visiems kompensuoti iki 100 kWh būtų teisingiau, nes nuo valstybės pečių nuima poreikį nuspręsti, kam duoti, kam ne, o kartu visiems gyventojams palieka paskatą atsakingiau naudoti energiją“, – sakė jis.
Šių metų biudžete už elektrą ir dujas skirta daugiau nei 800 mln. Eur kompensacijų.
