Delfi TV laidoje „Piniginiai reikalai“ „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga, kad net ir bėgant paskutinėms dienoms, kuomet dar galioja kompensacija, ne visi vartotojai suskubo pasikeisti savo elektros sutartis į pigesnes.
„Mes tą žinutę skleidžiame jau gana seniai ir su ta dalimi vartotojų kalbamės, bet visada atsiranda vartotojų, kurie iki paskutinės akimirkos laukia, kad padarytų tą sprendimą, nes, atrodo, rytoj, juk suspėsiu tikrai. Aišku, yra dalis vartotojų, kurie dar nereaguoja iki galo į tai, nes nėra pajutę kainų skirtumo dėl kompensacijų, dalis gal labai mažo vartojimo objektai, galbūt turi saulės elektrines arba nutolusius saulės parkus įsigiję ir jiems ne taip aktualu, kokia ta kaina yra“, – dalijosi M. Giga.
Jis primena, kad sutartį galima keisti iki birželio 30-osios, norint, kad ji dar spėtų įsigalioti liepos mėnesiui. Tiesa, kaip prideda, jei keičiamas pats elektros tiekėjas, procesas gali užtrukti ilgiau, nei tiesiog pasikeisti planą pas tą patį tiekėją.
Elektros tiekėjai „Ignitis“ ir „Enefit“ buvo pranešę, kad vienašališkai sumažins kainą daliai klientų iki 28 ct/kWh. Tokia kaina galioja dabar su valstybės kompensacija. Tiesa, rinkoje galima rasti planų už daug mažesnę kainą, dėl to gyventojai skatinami planus rinktis patys.
„Kiekvieno vartotojo sprendimas vis tiek yra geriausias, nes mes paskutiniu metu matėme, kad dalis vartotojų sakė, jog gal aš noriu su birža susieto produkto, nes aš dabar tikiu, kad biržoje kaina ženkliai žemesnė, galbūt aš noriu trumpesnio periodo sutarties, galbūt noriu ilgesnės sutarties. Tai mes norime priminti vartotojams, kad yra sprendimų ir netgi tai, ką konkurentai paskelbė – nėra tai gerai. Yra tikrai geresnių kainų, kur patys vartotojai gali priimti sprendimą ir gauti geresnius tarifus“, – dalijosi jis.
Patvirtinta visuomeninį tiekimą užtikrinančios bendrovės „Ignitis“ „Standartinio“ vienos laiko zonos plano tarifas sieks 22,7 cento už kilovatvalandę (su PVM). Dviejų laiko zonų dienos elektros kaina nuo liepos 1 dienos bus 26,1 cento, o nakties – 15,8 cento. Elektros tiekėjų pasiūlymus galima palyginti VERT skaičiuoklėje.
Konkurencija tarp tiekėjų – nedidelė
Taikant Vyriausybės kompensacijas, daugiausia išsakyta kritikos dėl to, kad pasiūlymai tarp tiekėjų vienodi, gyventojai neskatinami aktyviai domėtis pasiūlymais, o tiekėjai konkuruoti. Visgi net ir nelikus nuo liepos valstybės kompensacijos, energetikos eksperto teigimu, konkurencija nepadidės. Anot jo, nors seniausiai skelbiama, kad vertėtų pasirinkti pigesnį planą, žmonės priprato, jog kaina yra nustatoma už juos.
„Nuo liepos 1 tikrai pamatysime tas kainas pasikeitusias ir tokių žmonių, kurie dar mokės daugiau nei 28 ct/kWh, matėme, kad birželio pradžioje buvo vos ne 400 tūkstančių. Dabar kiek sumažėjo, bet irgi yra dar turbūt 300 tūkst., gal toliau mažėja. Tai tikrai didelis skaičius žmonių, kurie mokės daugiau nei 28 centus.
Kalbant apie konkurenciją, ta konkurencija šiuo metu nėra didelė, nes mes turime aiškiai vyraujantį „Ignitį“, kuris turi 75 procentus visų vartotojų, vėlgi, dėl tos pačios inercijos. Kai pakalbi su žmonėmis, jie sako: taigi čia valstybinė įmonė, čia gi žinoma įmonė, mes ja pasitikime, ji garantuota, nes ten koks nors kitas tai negarantuotas. Kada aiškini, kad tos bent jau dvi kitos, tai „Elektrum“ ir „Enefit“ taip pat yra didelių įmonių dukterinės, tai tada jie galbūt išgirsta, bet vis tiek „Ignitis“ kol kas turi savo liūto dalį“, – aiškino energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.
Elektra brangsta
Paskutiniu metu stebima, kad elektra biržoje brangsta. V. Jankausko teigimu, birža vis dar nėra nurimusi po praėjusių metų.
„Pirmiausia, galime pakalbėti apie dujų kainas, kurios, atrodė, kad jau labai smarkiai sumažėjo, kad šiais metais vyksta viskas labai sėkmingai, saugyklos pildomos daug didesniais tempais ir net sparčiau nei bet kuriais kitais metais, ir, atrodo, kad dujų poreikiai sumažėję yra ir, kad didžiausias suskystintų dujų konkurentas – Kinija – kol kas neatsigauna. Bet tik atsitinka kokie nedideli dalykai, pavyzdžiui, Norvegijoje didžiausia suskystintų dujų gamykla sustojo remontui, nes ten buvo problemų, Olandija paskelbė, kad jie patį didžiausią savo dujų telkinį ruošiasi uždaryti – iškart kainos šokinėja.
Elektros kainos taip pat pašoko šiek tiek, nes, pirmiausia, baigėsi pavasario vandenys. Visi kalbėjo, kad ir Skandinavijoje, ir mūsų kaimyninėj Latvijoje buvo labai daug vandens, ir elektros kainos buvo labai mažos. Paskui prie gerų kainų prisidėjo tai, kad buvo paleistas Suomijoje trečiasis atominės elektrinės blokas, bet atėjo vasara, atėjo sausros, atėjo galų gale karšti orai, kurie reikalauja vėl elektros ir tos kainos vėl susvyruoja.
Niekas, aišku, neprognozuoja, kad tos kainos šoks, bus didelės, aukštos. Mes tą galime pamatyti ir pas mūsų tiekėjus, kurie atidžiau nagrinėja, kokios tos kainos bus ir kokios prognozės. Matome, kad siūlo bent dviem metams kainas mažesnes negu tie 28 ct/kWh“, – apie kainų pokyčius pasakojo V. Jankauskas.
Anot „Elektrum Lietuva“ vadovo, kainos nebebus tokios, kokias turėjome dar iki karo Ukrainoje. Tačiau turėsime naują normą.
„Mes turėjome tokį platų diapazoną nuotaikų. Pernai visi neigiami faktoriai susidėjo į vieną vietą, labai daug neigiamų faktorių. Mes turėjome tokias drastiškai dideles kainas, atrodo, nelogiškai dideles.
Pavasaris turėjo labai daug teigiamų dalykų, kurie susidėjo: pati didžiausia vėjo gamyba, saulėčiausios dienos, kiek mes esam turėję, lietaus nebematėme, bet dar iš žiemos atėjo daug hidro. Mes nematysime tokių kainų, kokias turėjome, bet nematysime ir pavasario kainų. Mes turėsime naują normą, kuri bus šiek tiek aukštesnė negu, kurią dabar matome, bet, vėlgi, kadangi elektra yra nesandėliuojama – jai daro įtaką ateities lūkesčiai“, – aiškino M. Giga.
Pasak pašnekovo, nauja norma ilguoju laikotarpiu galėtų būti 130-140 eurų už megavatvalandę, neskaitant mokesčių.
M. Giga taip pat antrino energetikos eksperto išsakytai nuomonei. Anot jo, kiekviena neigiama nuotaika daro įtaką energetikos kainoms, todėl jos gali dažnai kisti. Vis dėlto, M. Gigos teigimu, prognozių, kad vėl gali ištikti kažkoks šokas – nėra.
„Yra keli faktoriai. Mes jau diversifikavome dujas, jau susidėliojo tiekimo grandinės, atsirado terminalai papildomi Europoje, atsirado tikrai ženkliai daugiau atsinaujinančios energetikos. Kita dalis yra tai, kad ekonomika, pramonė – neatsigavusios tikrai, tas jaučiama. Dabar paskutiniai skaičiai, kuriuos mačiau, tai vis dar mažiau 10 procentų yra suvartojama. Aišku, tam turi įtakos ir saulės elektrinės, kurias ar patys vartotojai, ar įmonės turi ant savo stogų, bet vis tiek – pramonė dar neatsigavusi. Visi sako, jeigu vėl įsibėgės mechanizmas visos ekonomikos, vėl pramonė įsibėgėja – galėtume vėl matyti kitą pusę“, – aiškino jis.
Diskutuojant apie elektros kainą taip pat buvo iškelta problema, kad Lietuva daug elektros importuoja, bet per mažai gaminasi. Anot M. Gigos, Lietuva yra vis dar viena iš daugiausiai importuojančių šalių, situacija nepasikeitė, nes to neįmanoma padaryti greitai.
„Taip, mes turime rekordinius galingumus, turime rekordiškai daug pagamintos energijos, bet tai tikra dar ne tie mastai, kuriuos turėtumėme turėti. Jeigu taip pasižiūrėjus, visos šalys, netgi mūsų regione, jos supranta, kad kryptis yra elektra, nes tai yra mažiau taršu, mažiau priklausoma nuo iškastinio kuro, tai yra nuo anglių ir dujų, būtent nuo šalies agresorės, bet tie vystymosi tempai nėra tokie greiti. Vartojimas turėtų augti, o gamyba turėtų sekti iš paskos“, – aiškino M. Giga.
„Su atsinaujinančia gamyba yra labai dideli svyravimai ir mes tikrai tą matysime. Jeigu dabar dalis vartotojų galvoja arba pavasarį pradėjo galvoti apie su birža susietą produktą, tai pasiruoškite dideliems svyravimams. Iš tikrųjų taip bus, nes nepūs vėjas – įsijungs dujos arba saulės nebus – įsijungs dujos. Kažkas vis turės tą pakeisti“, – pridūrė pašnekovas.
Energetikos ekspertas V. Jankauskas pritaria, kad kainos svyravimų dar tikrai bus.
„Mes nežinome, net kas dar šią vasarą bus ir kokie gali atsirasti nauji veiksniai, kurie įtakoja tą kainų kitimą, bet jo nebus tokio drastiško, tokio baisaus, kaip praeitais metais, nes mes turime ir su dujomis labai neblogą situaciją, ir toliau prognozuojama, kad ji bus vis geresnė“, – teigė jis.
Dujų saugyklos pildomos
Praėjusiais metais nerimauta, ar pavyks laiku užpildyti dujų saugyklas. Šiltesnė, nei tikėtasi, žiema, padėjo resursų neišnaudoti. Tačiau tuomet iš karto imta kalbėti apie 2023 metus, ar bus spėta pasiruošti šiai žiemai.
Anot V. Jankausko, praėjusiais metais saugyklos buvo daug mažiau užpildytos negu normaliais metais. Tuo metu ir Europos Sąjungos šalys konkuravo, kuri nusipirks, tai kėlė dujų kainą.
„Šiais metais yra padarytas labai svarbus žingsnis, kad Europos Sąjungos šalys perka dujas kaip viena organizacija, kaip vienas vienetas, nebelieka tos konkurencijos tarp atskirų šalių bereikalingos ir matome, kad dabar dujų saugyklos užpildytos žymiai didesne dalimi negu normaliais, paprastais metais. Tas 90 procentų užpildymas, kuris buvo reikalaujamas – iki lapkričio 1 dienos tikrai bus pasiektas.
Aišku, reikia prisiminti, kad dujų saugyklos, deja, gali žiemą aprūpinti tik kokią pusę poreikių. Jeigu žiema šilta, tai aišku, jau visiškai užtenka. Jeigu žiema šalta, tai reikia tikėtis, kad dujos tekės ir toliau, ta prasme, tais vamzdynais, kur jos teka iš tų kaimynių šalių, iš tų šalių, iš kurių perkam, tai yra iš Norvegijos, iš Azerbaidžano, iš Alžyro, iš Liberijos ir kartu suskystintos gamtinės dujos irgi plauks laivais į Europos Sąjungą. Taip, kad galime drąsiai sakyti, kad ateinanti žiema tikrai nebus tokia baisi, gąsdinanti, kaip praėjusiais metais“, – komentavo V. Jankauskas.
