Elektros biržoje „Nord Pool Spot“ ketvirtadienio rytą kaina pašoks iki 379,25 euro už megavatvalandę (37,9 cento už kWh, be PVM). Tokia kaina bus 8–9 val. Lietuvos laiku. Paros vidurkis sieks 221,79 euro už MWh ir bus vienas aukščiausių pastaruoju laikotarpiu. Nuo ryto iki pavakarės laikysis 200–300 eurų ir didesnės valandinės kainos.
Tiesa, šiemet aukščiausia valandinė kaina Lietuvoje buvo antradienį, kai ryte, 8–9 val. elektra kainavo 483 euro už MWh, tačiau paros vidurkis vis tiek buvo 111 eurų už MWh – perpus mažesnis nei bus ketvirtadienį. Šį trečiadienį vidutinė paros kaina yra 94 eurai.
Elektros kaina Lietuvoje trečiadienį/ketvirtadienį (valandos) ir pastarųjų 12 mėnesių (paros):
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ komentuoja „Delfi“, kad išaugusias elektros kainas labiausiai lemia stipriai nukritusi oro temperatūra visame regione.
„Atšalus orams auga elektros suvartojimas, be to sumažėjo ir vėjo generacija, ją keičia brangesnė elektros gamyba šiluminėse elektrinėse.
Taip pat šiuo metu remontuojamos kelios elektrinės Suomijoje, Latvijoje ir Estijoje. Galingiausia iš jų yra Suomijoje esanti 565 MW galios Meri-Pori elektrinė. Planuojama, kad ji turėtų pradėti veikti sausio 4 dienos vakare, tačiau iki tol sumažėjusi elektros pasiūla lems aukštesnę didmeninę elektros kainą“, – aiškina operatorius.
Pasak bendrovės, remontuojamas elektrines pakeičia kitos, kurios įprastai elektros negamina, todėl laikinai ir fiksuojamos didesnės valandinės elektros kainos.
Bendrovės „Elektrum Lietuva“ teigimu, didžiausią įtaką šiam kainos šuoliui turi trečiadienio neplanuotas jungties gedimas tarp Suomijos ir Estijos, kuris beveik perpus sumažino elektros energijos pralaidumą į Estiją, o kartu – ir į visą Baltijos regioną.
„Žinoma, poveikį daro ir bendros orų tendencijos Europoje. Pastarosiomis dienomis šalti orai, kurie turėtų laikytis dar kurį laiką, didina energijos poreikį bei augina jos kainas visame „Nord Pool“ regione“, – naujienų portalui komentuoja „Elektrum Lietuvos“ Verslo sprendimų departamento vadovas Artūras Zatulinas.
„Ketvirtadienį Vokietijoje numatomas vėjo energijos trūkumas, tai irgi veikia bendrą elektros kainų lygį. Orams pašiltėjus ir vėjo generacijai Europoje išaugus, kainos vėl turėtų formuotis žemesniame lygyje“, – priduria jis.
Estų ir suomių žiniasklaida, komentuodama ankstesnių sausio dienų elektros kainos augimą, taip pat mini šaltus orus bei Suomijoje padidėjusią paklausą, sumažėjusią vėjo generaciją.
„Elektros kainas šiuo metu lemia smarkūs šalčiai ir palyginti menka vėjo jėgainių gamyba“, – apie antradienio kainų augimą rašė Suomijos visuomeninio transliuotojo „Yle“ portalas, vėliau užsiminęs ir apie brangesnės skalūnų jėgainių elektros importą iš Estijos.
Estijos visuomeninis transliuotojas „ERR“ antradienį skelbė, kad elektros kaina neišvengiamai kyla, kai per šalčius auga suvartojimas ir pasitelkiamos iškastinio kuro elektrinės.
„Antradienio kainos pikas Estijoje, 483 eurai už MWh, liudija, kad rinkoje pradėjo dalyvauti brangesnės iškastinio kuro jėgainės“, – publikacijoje cituojamas estų operatoriaus „Elering“ atstovas.
Baltijos šalyse ir Suomijoje elektra ketvirtadienį kainuos kur kas brangiau nei kitose šalyse. Švedijoje, su kuria Lietuva turi jungtį „NordBalt“, kainos ketvirtadienį bus 2,5 karto žemesnės nei Lietuvoje.
Kitur pastarosiomis dienomis buvo fiksuota ir neigiamų kainų. Pavyzdžiui, Nyderlandai Naujųjų metų rytą sutiko su nulinėmis ar neigiamomis kainomis, jos pasikartojo ir trečiadienio rytą. Analogiška padėtis buvo ir Austrijoje.
Pernai lapkritį buvo kilę nesklandumų su Suomijos branduoliniu reaktoriumi. Tuomet vidutinė paros kaina Lietuvoje siekė 287,9 euro už MWh, o vieną valandą kaina buvo paaugusi iki 777 eurų už MWh (be PVM).
