Elektros vartojimas šalyje nesikeitė ir siekė 209 GWh, o jos pagaminta 77 GWh – tiek pat kiek ir ankstesnę savaitę.
Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 55 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 37 proc., Latvijoje – 41 proc., Estijoje – 92 proc. šaliai reikalingos elektros energijos.
Elektra 3 proc. brango ir Latvijoje (iki 358,72 Eur/MWh), o Estijoje pigo 53 proc., iki 141,71 Eur/MWh.
Anot „Elektrum Lietuva“ Verslo klientų skyriaus vadovo Artūro Zatulino, Lietuvoje ir Latvijoje elektros kainų augimą lėmė išaugęs elektros suvartojimas ir iki 38 proc. sumažėjusi saulės energijos gamyba.
Praėjusią savaitę fiksuoti 29 proc. didesni energijos srautai iš Suomijos, kur vidutinė savaitės elektros kaina nukrito 59 proc. iki 122,55 Eur/MWh, turėjo didesnę įtaką Estijos elektros kainai. Energijos srautai iš Švedijos SE4 prekybos zonos augo 7 proc.
Esamos galios apribojimai tarp Estijos ir Latvijos tęsiasi dėl techninės priežiūros darbų, kurie, planuojama, bus baigti kitų metų pradžioje.
Bendra „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę mažėjo 54 proc. (iki 140,66 Eur/MWh). A. Zatulino teigimu, kritimą lėmė didesnė elektros gamyba iš vėjo energijos, taip pat iki 74 proc. išaugo branduolinės energijos įmonių pajėgumai.
Prancūzijoje vidutinė savaitės elektros kaina buvo 369,12 Eur/MWh arba 15 proc. mažesnė nei ankstesnę savaitę, Vokietijoje kaina sumažėjo 30 proc. iki 281,93 Eur/MWh, Lenkijoje – 14 proc. iki 137,34 Eur/MWh.
