Biržos „Nord Pool“ Lietuvos kainų zonoje vidutinė paros kaina ketvirtadieniui siekė apie 16,5, o penktadieniui–šeštadieniui svyravo ties 13–14 centų už kWh (be PVM). Dar savaitės pradžioje vidutinė kaina buvo 6,4–8,4 cento už kWh.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ penktadienį komentavo „Delfi“, kad kiekvienų metų rugpjūčio mėnesį matoma pasikartojanti tendencija, kai dėl karščių ir mažų vėjo bei hidroelektrinių pajėgumų kyla elektros kainos.
„Pastarosiomis savaitėmis dėl itin didelės vėjo generacijos, liūčių augo hidro energijos gamyba Latvijoje, tad kainos buvo žemesnės nei įprasta rugpjūčio mėnesiui. Dabar sumažėjusią vėjo elektrinių gamybą keičia brangesni šaltiniai.
Dėl karščių šiek tiek apribota „NordBalt” jungtis (šiandien pralaidumas sumažintas nuo 700MW iki 625MW). Tai irgi prisideda prie mažesnių importo pajėgumų iš Skandinavijos, kur elektros energija paprastai būna pigesnė“, – sako „Litgrid” Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius.
Didmeninė elektros kaina Lietuvoje:
Pasak jo, taip pat šią vasarą aukštesnėms kainoms Lietuvoje ir Latvijoje nemažą įtaką turi tinklų plėtros darbai Estijoje bei Latvijoje, dėl jų visą vasarą yra ribojamas tarpsisteminis pralaidumas tarp šių valstybių.
„Dažniausiai tai reiškia, kad suomiška elektros energija negali pasiekti Latvijos ir Lietuvos, o Estijoje elektra įprastai būna šiek tiek pigesnė“, – komentuoja „Litgrid“ atstovas.
Šiomis dienomis biržoje matyti ir aukščiausios valandinės kainos per pastarąjį laikotarpį: pikai Lietuvoje siekia po 25–35 centus už kWh. Šeštadienį tik vieną valandą kaina kris žemiau 10 centų, nors dar visai neseniai biržoje tapo tendencija nulinės ar net neigiamos valandinės kainos.
Elektros tiekimo bendrovė „Elektrum Lietuva“ komentuoja, kad kainų augimą lemia karštesni orai, išauga pikinis elektros vartojimas (vėsinimasis, kondicionavimas ir pan.).
„Tuo pat metu elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių neišauga: karšta, mažiau vėjo, saulės jėgainių efektyvumas šiek tiek mažėja, kuomet yra labai aukšta temperatūra. Tai atitinkamai greitai atsiliepia elektros kainoms.
Tomis valandomis, kai reikia patenkinti išaugusį energijos poreikį, yra aktyvinami brangesni elektros energijos generatoriai ir dėl to elektros energijos kaina kyla į viršų“, – aiškina „Elektrum Lietuva“ Verslo sprendimų departamento vadovas Artūras Zatulinas.
Elektros energijos faktinė gamyba Lietuvoje pastaruoju metu (šiuo metu smarkiai išaugo šiluminių elektrinių gamyba):
„Litgrid“ irgi pažymi, kad elektros paklausa auga dėl didėjančio vėsinimosi esant karštiems orams.
„Geras pavyzdys yra Pietų Europa, kur didžiausias metinis suvartojimas fiksuojamas ne žiemos, o vasaros laikotarpiu vidurdienį, kai labiausiai reikia vėsinimo.
Su tokiais pačiais iššūkiais susiduria ir JAV, kur šiuo metu fiksuojami karščio rekordai, o tai nulemia ir aukštesnes elektros kainas. Pavyzdžiui, Teksaso valstijoje vakar 19 val. valandinė elektros kaina pasiekė net 5000 USD/MWh“, – komentuoja „Litgrid” Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius.
4000 eurų už megavatvalandę arba 4 eurus už kilovatvalandę praėjusių metų rugpjūčio 17 dieną turėtų atsiminti ir Lietuvos vartotojai, valandinei elektros kainai pašokus iki neregėto lygio. Tuomet vidutinė paros kaina buvo 82,4 cento už kWh.
Apskritai, pernykštis rugpjūtis Lietuvoje buvo brangiausias mėnuo per visą laiką, kai šalis dalyvauja „Nord Pool Spot“ biržoje – vidutinė mėnesio kaina buvo 46,8 cento už kWh (be PVM). Šių metų rugpjūčio preliminari vidutinė didmeninė elektros kaina yra 8,14 cento už kWh (be PVM).
