Nepriklausomi elektros tiekėjai sako, kad elektra vėl brangs ir ragina gyventojus kuo greičiau užsifiksuoti mažiausią įmanomą kainą. Ar tikrai elektra dabar turi priežasčių staiga imti ir vėl pabrangti?
„Pažiūrėkime į statistiką, daugiametę statistiką, kuri sako, kad balandžio-gegužės mėnesiais būna mažiausios kainos, dėl polaidžio. Upės pasileidžia po žiemos, daug pigios elektros gamina ir statistiškai antroj metų pusėj pora centų už kilovatvalandę didmeninė kaina būna brangesnė. Tai tam tikras kainų brangimas, ką signalizuoja biržos, rinkos ir prekeiviai, kurie prekiauja ateities sandoriais – tą rodo, bet nežymų. Jokiu būdu nieko panašaus į tai, ką matėm pernai“, – aiškina V. Poderys.
Anot jo, elektra antroje metų pusėje gali brangti dėl daugelio priežasčių.
„Antra metų pusė, tai yra prasideda šaltasis periodas, mažiau vandens yra ir daug daugiau naudojama kondicionierių, ir taip toliau, bet dėl daugelio priežasčių statistiškai pora centų už kilovatvalandę – galima tai atsekti“, – teigia pašnekovas.
Kiek dabar galėtų kainuoti kilovatvalandė antroje metų pusėje?
„Šiais mėnesiais didmeninė kaina svyravo apie 0,08 0,09 centus už kilovatvalandę, tai, jeigu pridėtume porą centų, būtų 0,11 ar 0,12. Negali žinoti tiksliai“, – aiškina V. Poderys.
Anot pašnekovo, taip bus tuo atveju, jeigu neįvyks kažkokių didelių sukrėtimų, galinčių paveikti kainas.
„Tada, tokia labai grubi taisyklė, pridedi 0,12 centų ir gauni mažmeninę“, – teigia jis.
V. Poderys LNK vidurdienio žiniose atskleidžia, ką patartų gyventojams: ar tikrai dabar reikia skubėti fiksuoti elektros energijos kainą? Ar tikrai dėl to jausimės ramiau rudenį ir žiemą?
„Negali žinoti, kokia bus kaina, bet, kad reikia mažiau 0,28 pasirinkti, kurie dabar turi 0,28 ct/kWh – tai tikrai aš tuo įsitikinęs ir tą kartojam, ir kartojam. Ne aš vienas, daugelis ekspertų. Dabar jeigu turi tą vadinamąjį rinkos planą, prie biržos kainos pririštą, tai būtų tarifas tarp 0,18-0,19 centųuž kilovatvalandę, priklausomai nuo situacijos. Jeigu fiksuotas, tai tarp 0,21-0,25 centų. Bet kuriuo atveju reikia.
Į ką noriu atkreipti dėmesį, tai, kad nereikia bijoti daryti sprendimo, nes iš nepriklausomo tiekėjo bet kada gali išeiti, jeigu situacija pasikeitė arba tau nepatiko, arba padarei klaidą.“, – teigia jis.
„Kiek dabar pastebime, tai vadinamieji tie išėjimo mokesčiai yra tik tose labai ilgalaikiuose sandoriuose – penkiems, šešiems, septyniems metams. O tie pusei metų, metams ar dviem – kaip taisyklė, gyventojams netaiko nepriklausomi tiekėjai to vadinamojo išėjimo mokesčio, dėl to tas atėjimas, išėjimas, pasibandymas – nėra jis toks skausmingas. Reikia tik nebijoti daryti sprendimą“, – prideda jis.
V. Poderys pasidalina įžvalgomis ir apie dujų kainas.
„Su ekspertais pasitariame ir pažiūrėjau, kokie yra sandoriai į priekį, tai matyt, kad mažmeninė kaina didėt neturėtų, net jau po šitos subsidijuotos neturėtų didėti. Didmeninė, aišku, gali truputį didėti. Irgi švelniai, nedideliu procentu“, – teigia jis.
Dujų saugyklų užpildymas – kaip yra su juo?
„Jeigu kalbėtumėm apie Inčukalno, tai yra mūsų regioną aptarnaujanti saugykla, kuri yra Latvijoje, tai ji yra rekordinėse aukštumose pagal tai, kiek yra užpildyta, o per visą Europą, vidurkiškai, yra netoli rekordinių aukštumų“, – aiškina V. Poderys.
Anot pašnekovo, tai reiškia, kad mūsų laukia dar viena ramesnė žiema, tačiau visa tai dar ir priklauso nuo to, kokia bus temperatūra.
Biokuras – jo kainos laikosi stabiliai. Ar galima prognozuoti, kad ir antroje metų pusėje taip bus?
„Ką visi stebi ir tikisi, tai, matyt, kad biokuro kainos truputį pakils į viršų, nes pradeda veiklą didžiulis įrenginys, turbūt didžiausias biokurą deginantis įrenginys, tai Vilniaus kogeneracinė elektrinė. Čia tam tikras tikėjimas yra, kad ta biokuro paklausa didės, o tuo pačiu ir kainą pakels. Bet ar tai persilies į šilumos kainas ir jas pakels – abejoju“, – aiškina V. Poderys.
Visas pokalbis per LNK:
