Visuomenei pasakius tvirtą „ne“ naujos atominės elektrinės statybai, anot šios jėgainės statytojų, dabar, ko gero, teks ilgiau palaukti, kol beveik per visą Lietuvą apvežtas naujosios jėgainės reaktoriaus modelis taps realybe.
Išankstiniais duomenimis, už naujos atominės elektrinės statybą referendume pasakė tik 35 proc. balsavusiųjų, prieš – beveik 65 proc.
Tačiau projekto rėmėjai ir vykdytojai į rezultatus žvelgia optimistiškai. Esą referendume dalyvavo tik pusė visų turinčių teisę balsuoti žmonių.
„Negaliu pasakyt, kad tai visų rinkimų teisę turinčių žmonių nuomonė, nes nežinau, kaip kita pusė, kokį požiūrį ji turi į šitą projektą“, – kalbėjo Visagino atominės elektrinės generalinis direktorius Rimantas Vaitkus.
Prezidentės teigimu, jėgainės nauda abejoja mažiau nei trečdalis balso teisę turinčių Lietuvos piliečių. O Lietuvai naudingiausią sprendimą, atsižvelgdama į dalies gyventojų nuomonę, vis tiek turės priimti naujoji Vyriausybė ir Seimas.
Referendumą inicijavę, o dabar, ko gero, ir sprendimus turėsiantys priimti politikai sako esantys už branduolinę energetiką, derybų neatsisakantys, tačiau apie dabartinį projektą esą turintys per mažai informacijos.
„Reikia iš pradžių sulaukti projekto ir atsakymų, kiek kainuos gaminama energija, kiek kainuos šito objekto integravimas į Europos Sąjungos energetinius tinklus. Šitas objektas turi būti ekonomiškai patrauklus“, – įsitikinęs Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas.
„Mes sakome šitam projektui „ne“ . Mes kol kas nematome aiškių ekonominių paskaičiavimų, kokia vis dėlto yra galutinė projekto vertė, koks yra galutinis sprendimas su skolintomis lėšom iš išorės, kokia bus skolinimosi kaina. Šiandien man, kaip ekonomistui, trūksta dar daugelio atsakymų“, – sakė Socialdemokratų partijos vadovas Algirdas Butkevičius.
„Reikia išnagrinėti detales. Tai yra tikrai sudėtingas projektas ir daug jame yra elementų, kurie iš išorės atrodo vienaip, įsigilinus į projektą – visai yra kitaip. Be abejonės, šitas projektas negali vykti, jeigu jis yra nėra ekonomiškas“, – mano R. Vaitkus.
Politologai neabejoja, kad daugiausiai verslo interesams atstovaujantys rinkimus laimėję politikai galų gale įžvelgs ir naujosios atominės ekonominę naudą. Tačiau referendumo, surengto dėl rinkimų populizmo, rezultatai gali užvilkinti ar net pabranginti projektą.
„Referendumas yra rimtas smūgis Lietuvos reputacijai. Didžiausia bėda dabar bus santykiai su kaimynais latviais estais, galų gale – tais pačiais lenkais ir su didžiausiu Lietuvos istorijoje strateginiu investuotoju „Hitachi“, – kalbėjo energetikos ekspertas Romas Švedas.
„Reikės labai daug išminties ir derybinių įgūdžių tam, kad šis projektas ne tik nežlugtų, bet kad jis netaptų Lietuvai nenaudingas, nes, manau, dabar jo partneriai kels daugiau sąlygų Lietuvai, sieks papildomų garantijų. Visa tai reiškia, kad jis papildomai kainuos Lietuvai“, – įsitikinęs VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
„Rūpinantis energetine nepriklausomybe ir svarbiausiais energetiniais projektais pasidaryta papildomų problemų, bet aš tikiu, kad tikrai atsakingai bus toliau ieškoma sprendimų. Tai jau rodo šiandieninės tų lyderių kalbos, kurios yra kitokios negu buvo prieš rinkimus ir prieš referendumą“, – pastebėjo Premjeras Andrius Kubilius.
Optimizmo dėl projekto ateities po referendumo nepraranda ir strateginis naujosios atominės investuotojas.
„Akivaizdu, kad daug žmonių pasisako prieš šį projektą – visuomenė turėjo per mažai laiko su juo susipažinti. Esame pasirengę pateikti visą reikalingą informaciją ir tikimės, kad diskusija dėl Visagino atominės projekto tęsis“, – „Hitachi Europe“ Viešųjų ryšių grupės vadovas Keisaku Shibatani.
Visagino atominės elektrinės statytojai sako, kad būsimoje koncesijos sutartyje yra numatyti ir variantai, kaip pasikeitus teisinei aplinkai ar įstatymams Lietuvoje gali elgtis strateginis investuotojas. Prezidentė jau anksčiau yra pabrėžusi, kad tvirtins tik tokią naują Vyriausybę, kuri užtikrins strateginių projektų tęstinumą.
