Energetikos ministerija siūlo, kad Elektrėnuose esanti Lietuvos elektrinė savo perteklines dujas nemokamai perduotų termofikacinėms elektrinėms, kurios iš jų gamintų šilumą ir elektrą. Elektrą jos grąžintų Lietuvos elektrinei, o šilumą patiektų gyventojams.
„Mes, kaip reguliatorius, matome dvi problemas: nulis skaidrumo ir nulis suderinamumo su teisine baze. Nėra jokio suderinamumo nei su nacionaline, nei su europine teise, nes kalbama apie rimtus kryžminius subsidijavimus tarp elektros ir šilumos vartotojų. (...) Nežinau, kodėl einama šiuo keliu ir vartotojai taip klaidinami, sukeliami visiškai nepagrįsti lūkesčiai“, – DELFI sakė D. Korsakaitė.
Ji sakė, kad net ir įmonėms pradėjus taikyti ministro pasiūlytą planą, VKEKK neperskaičiuos šilumos kainų. Taigi tokiu atveju jos ir nemažės, kaip sakė ministras.
„Be abejo, ne. Juk rinkoje nebūna dujų už 0 Lt. Jeigu šiandien mums sako: „nematykite ir laikykite, kad dujos kainuoja 0 Lt“, tai praeis mėnuo, apsisuks ratelis ir sakys: „nematykite, bet šį mėnesį dujos kainuos 4 tūkst. Lt“. Tai yra identiški dalykai“, – komentavo VKEKK pirmininkė.
Ministro pasiūlyme ji įžvelgia ir kitų trūkumų, pavyzdžiui, Lietuvos elektrinę valdančios bendrovės „Lietuvos energija“ elektros kaina neatitiks sąnaudų.
„Elektros kaina neatitiks sąnaudų, už elektrą surinktos pajamos keliaus į šilumą ir taip visi Lietuvos elektros vartotojai subsidijuos kelių miestų šilumos vartotojus. Kitas dalykas, jeigu sakoma, kad „Lietuvos energija“ turi kažkokių perteklinių dujų ir jas parduos už 0 Lt ar 1 Lt šiluminėms elektrinėms, kad jos gamintų elektrą, tai kur pasidės tos sąnaudos, kurios patiriamos iš tiesų „Lietuvos energijai“ įsigyjant dujas?“, – klausė pašnekovė.
Taip pat, anot jos, tikėtina, kad šios Lietuvos elektrinės sąnaudos 2013-2014 m. turės nugulti į elektros tarifą.
Pasak D. Korsakaitės, kol kas niekas nekalba, kaip galima būtų tvariai sumažinti šilumos kainą.
„Apie jokius tvarius planus, kurie leistų sumažinti šilumos kainą ilgai, stabiliai ir nekrūpčioti prieš kiekvieną šildymo sezoną, niekas ir nešneka. Vienintelis būdas, kuris įgalintų tvariai sumažinti šilumos kainas, būtų perėjimas prie biokuro. Tačiau didžiausia problema, kad savivaldybių tarybos priima investicinius sprendimus ir jeigu savivaldybės taryba nenori tokio sprendimo priimti, ji jo ir nepriima“, – tvirtino VKEKK pirmininkė.
Jos teigimu, šilumos kainos, palyginti su dabartinėmis, daugiau kilti neturėtų. DELFI primena, kad rudenį laukiama rekordinių šilumos kainų – rugsėjo pradžioje dujos buvo 37 proc. brangesnės nei prieš metus, dėl to šildymas gyventojams bus apie 17 proc. brangesnis.
Šiuo metu didžiuosiuose miestuose šiluma kainuoja 24,05-33,3 ct/kWh.
