Ekonomistas: fiksavimas – tai papildoma paslauga
Ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad fiksuotų planų kainos ir jų pagrįstumas gali kelti klausimų, o kainodara „nemaža dalimi nustatoma vos ne iš kavos tirščių“.
„Fiksavimas yra kaip ir papildoma paslauga, kaip draudimo paslauga: mokame biržos kainą, plius tam tikrą draudimą, kad tas mokėjimas būtų stabilus. Bet tokiu būdu mes ilgainiui turėtume tikėtis, kad sumokėsime šiek tiek daugiau“, – „Delfi“ sakė banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas.
Jo pagrindiniai argumentai dėl biržos planų yra šie:
- tokie planai galiausiai būtų pigesni vartotojams ilgalaikėje perspektyvoje
- aiškesnė kainodara ir galimybė palyginti planus
- vartotojai būtų labiau suinteresuoti taupyti, o dideli vartotojai taip padėtų balansuoti tinklą.
„Bent jau stambesniems vartotojams vertėtų pereiti prie biržos planų. Aiškumas būtų didesnis, jeigu daugiau žmonių rinktųsi su birža susijusius planus, nes tiesiog būtų biržos kaina, plius tam tikra dedamoji, kurią galima aiškiai tiesiogiai palyginti“, – sako Ž. Mauricas, pažymėdamas, kad dabar fiksuotų planų palyginimas sunkokas.
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) komentuoja „Delfi“, kad ir fiksuoti, ir biržos planai turi savo stipriųjų pusių.
„Pagrindinis fiksuotos kainos planų privalumas – stabili kaina, galimybė tiksliai planuoti išlaidas elektros energijai. Kaip parodė 2022 metų įvykiai, tai – ir tam tikras apsidraudimas nuo neprognozuotų elektros kainos šuolių, ir galimybė mokėti mažiau.
Tačiau fiksuotos kainos planų atveju tiekėjų marža yra didesnė, nes jie prisiima kainų augimo riziką“, – sako LEA Energetikos duomenų analizės centro laikinasis vadovas Vytenis Gudelis.
Pasak jo, „Nord Pool“ biržos kainos skelbiamos dienai į priekį (kitos dienos kainos pasirodo nuo 14 val.), todėl žinant kainas į priekį, galima nemažai sutaupyti. Tačiau net ir esant artimoms nuliui biržos kainoms, vis tiek reikės sumokėti nepriklausomiems tiekėjams maržą ir už persiuntimo paslaugą (ESO mokestį).
Todėl tuo atveju, kai biržos kaina bus 0,01 euro už kWh, galutinė kaina vartotojui bus apie 0,11 euro už kWh.
„Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje nefiksuotos kainos (susietos su biržos kainomis) planas visada bus geresnis už fiksuotos kainos planą, nes šiuo atveju nepriklausomi tiekėjų marža vidutiniškai sudaro apie 0,02 Eur/kWh“, – sako V. Gudelis.
Lietuvos energetikos agentūros skaičiavimai spalio 3 dieną – tiekėjų fiksuotos ir nefiksuotos kainos planų kilovatvalandės kaina:
Aukščiau pateikiamos preliminarios (prognozuojamos) tiekėjų siūlomos kainos, pasirinkus vienos laiko zonos tarifą be jokių nuolaidų ar papildomų mokėjimų. Išsamesnė informacija – LEA ir nepriklausomų tiekėjų interneto svetainėse.
Kai kurie tiekėjai siūlo fiksuoti kainą bent šaltuoju sezonu
Nepriklausomas elektros tiekėjas „Ignitis“ antradienį priminė, kad antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo klientai, prieš maždaug pusantrų metų fiksavę elektros tiekimo kainą, šią žiemą vėl turės apsispręsti dėl elektros tiekimo plano.
„Pagrindinis patarimas, kurį galima duoti elektros vartotojams baigiantis fiksuotam elektros tiekimo planui, – būti aktyviems, iš anksto pradėti domėtis tiekėjų pasiūlymais“, – pranešime sako „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovė Nerilė Mažeikienė.
Bendrovė skaičiuoja, kad maždaug 85 proc. buitinių elektros vartotojų yra pasirinkę fiksuoto tarifo planus.
Savo ruožtu nepriklausomas tiekėjas „Enefit“ vasarą skelbė, kad gyventojai vis dažniau renkasi su biržos kainomis susietus elektros planus. Pasak bendrovės, tokį sprendimą diktuoja energetinių išteklių kainos, kurios pernai pasiekė rekordines aukštumas, tačiau šiemet „smigo žemyn“.
Vis dėlto rudenį, bendrovės teigimu, biržoje ir vėl bus matyti aukštesnės elektros kainos.
„Klientų pasirinkimų pokytis buvo staigus ir įvyko vasarį. Jei pirmąjį metų mėnesį 93 proc. visų naujai sudaromų sutarčių buvo fiksuotos kainos, tai vasarį vaizdas buvo kardinaliai priešingas ‒ 82 proc. naujų sutarčių jau buvo susietos su kainomis biržoje“, ‒ pranešime teigė „Enefit“ klientų aptarnavimo centro vadovė Marija Dargelytė.
Kita vertus, turintiems su birža susietus planus vartotojams kainų šuolių rizikas tenka prisiimti patiems, o brangiausia elektra būnanti šaltuoju metų laiku.
„Enefit“ ekspertė atkreipia dėmesį, kad ilguoju laikotarpiu su biržos kaina susieti planai įprastai laimi prieš trumpalaikę fiksuotą kainą. Tačiau ji pataria klientams su biržos planais, jeigu šie nenori ar negali įsitraukti į išmanųjį vartojimą, trumpam pafiksuoti kainas.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis biržos planus
LEA atstovas V. Gudelis sako, kad vertinant nefiksuotos arba biržos kainos planus, reikia atkreipti dėmesį, jog jie yra dviejų rūšių:
- kai atsiskaitoma pagal vidutinės „Nord Pool“ biržos kainas – šiuo atveju vartotojas neturi išmanaus skaitiklio
- kai atsiskaitoma pagal konkrečios valandos, kai vartojama elektros energija, kainas – vartotojas turi išmanų skaitiklį, fiksuojantį valandinį elektros suvartojimą
„Kai atsiskaitoma pagal vidutines kainas „Nord Pool“ biržoje, tai kainų kilimo rizika yra vienintelė rizika. Jei vartotojas turi išmanų skaitiklį ir atsiskaito pagal valandines kainas, tai atsiranda papildoma rizika, kuri susijusi su laiko faktoriumi elektros energijos suvartojime“, – komentuoja V. Gudelis.
Jis atkreipia dėmesį, kad elektros kaina biržoje kinta. Tarkime, spalio 6 dienos mažiausia valandinė kaina siekia -0,069 cento, o didžiausia – 20 centų už kWh (be PVM).
„Tai reiškia, kad tuo atveju, kai elektros energija bus suvartojama aukštų elektros energijos kainų metu, pasirinkus nefiksuotos kainos planą ir nepakeitus elektros energijos vartojimo įpročių, galima sulaukti net ir keliais kartais didesnėmis sumomis sąskaitų, nei pasirinkus fiksuotos kainos planą.
Todėl vartotojui turint išmanųjį skaitiklį prieš pasirenkant nefiksuotos kainos (susietos su biržos kainomis) planą būtinai reikia įvertinti elektros energijos suvartojimo laike aplinkybes“, – teigia LEA atstovas.
Elektros didmeninė rinka pastaraisiais metais:
Agentūros teigimu, panašiai yra ir su dviejų laiko zonų planų turėtojais – norint sutaupyti, reikia siekti, kad elektros nakties ir savaitgalių metu būtų suvartojama ne mažiau kaip 50 proc. energijos.
„Tikrai ne visiems vartotojams bus patogus toks elektros energijos suvartojimo režimas. Apibendrinant, nefiksuotos kainos planus galėtų rinktis tie vartotojai, kurie nebijos rizikuoti, nori sutaupyti ir gali operatyviai reguliuoti elektros energijos suvartojimą (turintiems išmaniuosius skaitiklius)“, – sako V. Gudelis.
LEA atstovas paminėjo ir garantinio tiekimo paslaugą, kurią dabar gauna apie 40 tūkst. žmonių (daugiausiai iš antrojo liberalizacijos etapo).
„Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors dėl sumažėjusios elektros kainos biržoje ir kainodaros ypatumų (nuo 25 proc. iki 15 proc. sumažintas garantinio tiekimo antkainis) kai kuriais 2023 metais laikotarpiais buvo ekonomiškai naudinga būti garantiniame tiekime, tačiau tai netapo masiniu reiškiniu – tiekėjo nepasirinkusių I ir II etapo vartotojų skaičius šiuo metu, kaip ir metų pradžioje, yra apie 5 proc.“, – sako V. Gudelis.
Jis priduria, kad garantinis tiekimas nėra oficiali tiekimo paslauga ir pagal teisės aktus yra laikinas sprendimas.
„Delfi“ jau skelbė, jog vis dėlto garantinio tiekimo vartotojai po pusmečio naudojimo nėra atjungiami ir kol kas to daryti neplanuojama. Spalį ši paslauga brangsta.
