27 daugiabučius Pašilaičiuose vienijančios bendrijos pirmininkas Juozas Pukanasis DELFI sakė negalįs pasirašyti nuo gegužės siūlomos sutarties, nes ji jam atrodo nesąžininga.
Tačiau dėl to jis su nerimu laukia artėjančio šildymo sezono, nes, anot bendrijos pirmininko, nepasirašius sutarties „Vilniaus energija“ nesiunčia specialisto, turinčio priimti daugiabučio šilumos punkto hidrauliką. Be šio patikrinimo laikoma, kad šilumos punktas neparengtas šildymo sezonui.
Bendrijos pirmininkas sakė nesutinkantis pasirašyti sutarties dėl kelių jos sąlygų. Jis nesutinka su siūlomu apmokėjimo modeliu, kai už praėjusį mėnesį suteiktas paslaugas „Vilniaus energija“ sumokės 70 proc. sumos, o likusius 30 proc. perves per du mėnesius praėjus vieneriems sutarties vykdymo metams ir pasibaigus šildymo sezonui.
J. Pukanasį neramina ir sutarties projekte numatytos baudos.
Pavyzdžiui, jeigu prižiūrėtojas per nustatytą laiką neištaiso nurodytų trūkumų arba raštu atsisako tai daryti, užsakovas turi teisę nesumokėti už nekokybiškai atliktus darbus, o prižiūrėtojui gali tekti sumokėti 1 tūkst. Lt baudą.
Taip pat tais atvejais, kai gaunamas pasitvirtinęs vartotojo skundas dėl netinkamo prižiūrėtojo veikimo ar neveikimo, prižiūrėtojas „Vilniaus energijai“ turi sumokėti 100 Lt baudą šį dydį laikant minimaliais užsakovo patirtais nuostoliais, nereikalaujančiais papildomo įrodinėjimo.
„Kadangi gyventojai už karštą vandenį ir šildymą atsiskaito tiesiogiai su „Vilniaus energija“, o gyventojai jiems yra labai daug skolingi, todėl, pavyzdžiui, jie gali ateiti pas vartotoją ir pažadėti, kad dviem mėnesiams atidės skolos mokėjimą, kad šis parašytų (skundą – DELFI). Taigi jeigu per mėnesį bendrija už punkto priežiūrą gauna 260 Lt, o gyventojai parašys keturis skundus, tai bus jau 400 Lt baudų“, – svarstė pašnekovas.
Taip pat J. Pukanasis piktinasi, kad pateiktoje sutartyje nėra numatyta galimybių, kaip bendrija vienašališkai galėtų nutraukti sutartį, tai gali padaryti tik „Vilniaus energija“.
Jis sako siūlęs bendrovei pasirašyti pakoreguotą sutartį, tačiau ji atsisakiusi ją taisyti.
J. Pukanasis yra įsitikinęs, kad gyventojams yra naudingiau, kai šilumos punktą prižiūri pati bendrija.
„Bendrija už šilumos punkto ir vidaus tinklų priežiūrą iš gyventojų renka po 9 ct už kvadratinį metrą. O „Vilniaus energija“ už punkto priežiūrą ima 24 ct už kvadratinį metrą“, – sakė jis.
Pašnekovas taip pat tvirtino, kad bendrija nori pati reguliuoti šilumos punktą, o dabar jį reguliuoja „Vilniaus energija“, įdiegusi nuotolinio valdymo sistemą.
„Mes nustatome parametrus pagal namą, ateiname ryte – jie jau pakeisti į kitą pusę. Rašėme vieną raštą, kitą raštą, tada jie nustojo. Mes norime patys prižiūrėti punktus ir neprašome pinigų, mes visą laiką juos prižiūrėjome. Tačiau dabar jie sako arba pasirašote sutartį, arba atiduodate punktus“, – sakė bendrijos pirmininkas.
Daugiabučio namo Volungės gatvėje bendrijos pirmininkas Vytautas Eidukaitis apskritai yra įsitikinęs, kad šilumos punktas turi priklausyti gyventojams.
„Jie nori, kad mes pasirašytume (laikinas rangos sutartis – DELFI), o pasirašydami mes pripažinsime, kad šiluminiai mazgai priklauso jiems, o ne mums. Patalpos yra mūsų, vamzdynai yra mūsų, o šiluminis mazgas staiga yra ne mūsų. Tai yra bendras gyventojų turtas“, – DELFI dėstė jis.
Nuotolinį valdymą perduoti prižiūrėtojams
Šiomis sutartimis yra nepatenkintos daugiau nei 50 daugiabučių bendrijų. Dėl jų savivaldybėje netgi buvo surengtas susitikimas, kuriame priimtoje rezoliucijoje reikalaujam „sustabdyti „Vilniaus energijos“ brukamas laikinąsias rangos sutartis“ ir „panaikinti daugiabučių namų bendrijų šilumos punktuose įrengtą nuotolinio valdymo sistemą“.
„Bendrijos, norinčios iš „Vilniaus energijos“ perimti šilumos punktus, turi pasirašyti minėtą laikiną rangos sutartį. Žinoma, galbūt yra tam tikrų niuansų pačioje sutartyje, reikėtų sėsti prie derybų stalo ir spręsti“, – kalbėjo jis.
Pasak K. Karoso, konfliktą dėl nuotolinės šilumos punkto valdymo įrangos reikėtų spręsti ją perduodant prižiūrėtojams.
„Paprasčiau atiduoti patiems bendrijos prižiūrėtojams tą įrangą valdyti. Mano supratimu, ne sukurto turto naikinimas, bet kontrolės perdavimas patiems gyventojams. Tai yra šiuolaikiškas įrenginys, kurį galima stebėti nuotoliniu būdu“, – komentavo jis.
Anot savivaldybės atstovo, maždaug 80 proc. šilumos punktų Vilniuje jau yra prižiūrimi pačių gyventojų pasirinktų prižiūrėtojų.
Dar vieną susitikimą savivaldybėje dėl šios problemos ketinama rugsėjo viduryje.
Įžvelgia neteisėtą bendrijų veiklą
„Prieš gegužės 1-ąją mes paskelbėme konkursą šiems darbams pirkti, jį apskundė Viešųjų pirkimų tarnyba. Todėl dabar rašomės laikinąsias rangos sutartis su esamais prižiūrėtojais, bendrijomis ir jiems mokame pinigus pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą tarifą“, – tvirtino jis.
Paklaustas, kodėl sutartyje numatytos įvairios baudos prižiūrėtojams, R. Germanas atsakė, kad jie turi prisiimti atsakomybė už paslaugos teikimą.
„Vartotojai turi būti patenkinti, mes pasiėmėme eksploatacijos taisykles ir sudėjome jas į rangos sutartis, kadangi mes esame atsakingi. O jeigu jie nori iš mūsų perimti atsakomybę, tai turi būti atsakingi lygiai tiek pat, kiek mes ir pagal tokius pačius parametrus“, – teigė jis.
Pasak „Vilniaus energijos“ komercijos direktoriaus, iki šiol su šilumos punktų priežiūra buvo įvairiai, kai kuriuos šilumos punktus prižiūrėjo pati „Vilniaus energija“, kai kuriuos bendrijos, kitus – butų ūkiai.
„Vilniaus energijos“ duomenimis, laikinųjų rangos sutarčių yra nepasirašę 13 proc. Vilniaus bendrijų.
„Dabar ir bendrijos, ir mes renkame mokestį už šilumos punkto priežiūrą. Aš manau, kad tie pirmininkai labai greitai atsidurs policijoje už neteisėtos veiklos vykdymą“, – kalbėjo R. Germanas.
Reaguodamas į kai kurių bendrijų norą atsisakyti nuotolinio valdymo įrangos, jis sakė: „Dabar yra XXI amžius, prasidėjo antrasis dešimtmetis, telemetrija pradedant medicina, televizoriais, buitine technika ir baigiant kosmosu yra visur. Kad neatsakingi politikai ir žmonės, save vadinantys visuomenės veikėjais, paskleidė visokių nesąmonių, čia yra kita problema. Nuotolinio valdymo sistema yra tam, kad būtų patikimiau ir pigiau, kad nereikėtų samdyti tūkstančių žmonių. Ar norime grįžti į tuos laikus, kai eidavo santechnikas pasukti sklendės?“
„Vilniaus energijai“ priklauso 3700 daugiabučių šilumos punktų iš visų 4400. Šilumos punktas yra pagrindinis prietaisas, per kurį reguliuojamas šilumos tiekimas į daugiabutį.
Sutartyje numatyta, kad priklausomai nuo punkto dydžio, prižiūrėtojui per mėnesį gali būti mokama 220-405 Lt be pridėtinės vertės mokesčio.
