Sprendimo esmė
Šioje byloje kilo Antrąjį ES energetikos paketą sudarančių teisės aktų taikymo vartotojų apsaugos srityje klausimas. Keliose Vokietijoje nagrinėtose bylose vartotojai ginčijo jiems tiekiamų gamtinių dujų ir elektros kainų didinimą remdamiesi tuo, kad nors jie buvo iš anksto informuoti apie kainų didėjimą ir jų teisę nutraukti tiekimo sutartį, tačiau jie nebuvo informuoti apie šių kainų didinimo priežastis, sąlygas bei apimtį, todėl negalėjo tinkamai užginčyti šių kainų didinimo.
Kadangi Vokietijos teisės aktai tiesiogiai nenumatė tiekėjų pareigos informuoti apie gamtinių dujų ir elektros kainų didinimo priežastis, Vokietijos teismai kreipėsi į Teisingumo Teismą prašydami išaiškinti, ar toks nacionalinis reguliavimas neprieštarauja Antrąjį ES energetikos paketą sudarančioms ES direktyvoms.
Teisingumo Teismas išaiškino, kad valstybės narės privalo užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį, kiek tai susiję su sutarčių sąlygų skaidrumu, taip pat pažymėjo, kad be įtvirtintos teisės nutraukti tiekimo sutartį, vartotojai turi turėti galimybę ginčyti tiekimo kainos pakeitimą.
Atitinkamai Teisingumo Teismas konstatavo, jog tam, kad vartotojai galėtų visiškai ir realiai pasinaudoti šiomis teisėmis ir priimti sprendimą nutraukti sutartį ar ginčyti tiekimo kainos pakeitimą, jiems turi būti pranešta apie jo priežastis, sąlygas ir apimtį.
Todėl nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias tokiomis aplinkybėmis neužtikrinama, kad ši nurodyta informacija gyventojams bus pateikta per tinkamą terminą, neatitinka Direktyvose 2003/54/EB ir 2003/55/EB įtvirtintų reikalavimų.
Poveikis Lietuvai
Teisingumo Teismo sprendimas turi tiesioginį poveikį Lietuvos vartotojams, nes galiojančiose Lietuvos įstatymuose nėra įtvirtintos vartotojų teisės gauti išsamią informaciją apie energetinių išteklių kainos didinimo priežastis.
LR Gamtinių dujų įstatymas nustato, kad tiekėjai savo vartotojams apie kainų ir kitų mokėjimų padidinimą turi pranešti tiesiogiai, skaidriai, suprantamai ir ne vėliau kaip likus vienam įprastam sąskaitų pateikimo laikotarpiui iki didesnių kainų ir kitų mokėjimų įsigaliojimo. Tuo tarpu LR Elektros energetikos įstatymas viso labo nustato, kad vartotojai turi būti raštu ir (ar) elektroninių ryšių priemonėmis informuojami apie elektros energetikos įmonės ketinimą pakeisti sutarties sąlygas, kartu pranešant apie vartotojų teisę nepritarti sutarties sąlygų pakeitimui ir (ar) nutraukti sutartį.
Taigi, abu šie įstatymai tiesiogiai nenumato pareigos tiekėjams informuoti savo vartotojus apie energetinių išteklių tiekimo kainos padidinimo priežastis, sąlygas ir apimtį. Tačiau Teisingumo Teismui nusprendus, kad toks nacionalinis reguliavimas neatitinka Europos Sąjungos teisės, vartotojai įgyja galimybę šios informacijos reikalauti tiesiogiai remdamiesi Europos Sąjungos teise, nelaukiant, kol tokia nuostata bus įtvirtinta teisės aktų leidybos priemonėmis.