Liepų gatvės 25-ojo namo pirmajame aukšte 400 kv. m ploto patalpas turintis klaipėdietis Kęstutis Šliauderis nuo centrinio šildymo sistemos atsijungė dar 1997 m. Procesas buvo teisėtas – gautas ir kitų to namo gyventojų pritarimas, parengtas ir suderintas projektas, atsijungimą palaimino ir šilumą tiekianti bendrovė
„Klaipėdos energija".
Dešimtmetį žmonės neturėjo jokių problemų, bet jos prasidėjo šiemet, kai daugiabučio namo administratorius, gavęs gyventojų sutikimą, ėmėsi renovuoti centrinio šildymo sistemą.
Iš namų valdų gauta sąskaita K.Šliauderį pribloškė – buvo pareikalauta sumokėti 566 litus už karšto vandens reguliatorių keitimą. "Namų valdos pradėjo grasinti, kad skolą išsiieškos per teismus. Nenorėjau bylinėtis, todėl tuos 566 litus ir sumokėjau. Tačiau tai, kas nutiko dabar, jau peržengė visas ribas", – buvo apstulbęs K.Šliauderis.
Spalio pabaigoje jis iš namų valdų gavo sąskaitą, kurios vienoje eilutėje puikavosi įspūdingi skaičiai – 2 668 litai. Tokią sumą reikia pakloti už šildymo ir karšto vandens sistemos remontą.
„Civilinis kodeksas į tokią problemą patekusiam žmogui yra nepalankus. Įsirengęs autonominę šildymo sistemą jis netapo visiškai savarankiškas ir vis tiek yra bendrosios dalinės nuosavybės dalyvis. Suprantu, žmogaus pasipiktinimą, tačiau įstatymai nerašomi išskirtinėms situacijoms", – teigė Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė.
