Kaip teigia L.Balcerowiczius, BELL šalių patirtis turėtų sulaukti nuodugnesnės PIIGS šalių analizės. Neaišku tik, ar BELL šalys galėtų pasidalyti ne vien viešojo sektoriaus finansų suvaldymo, bet ir sėkmingo energetikos projektų suvaldymo patirtimi. Bulgarijoje, kurios geopolitinė padėtis ypatinga, vyksta ne mažiau įspūdingos dramos ir kovos dėl energetikos ateities nei Lietuvoje.
Per keletą mėnesių Sofija nutraukė du didelius kartu su Rusija pradėtus įgyvendinti energetikos projektus – naftotiekį Burgasas–Aleksandropolis ir Belenės atominės jėgainės projektą. Maskvos reakcija į pastaruosius Sofijos veiksmus – stebėtinai rami. Ar tai reiškia, kad Rusija jau susitaikė su pasikeitusia Bulgarijos geopolitine orientacija? O gal tik susikaupė bet kuria kaina nutiesti „Pietų srauto“ dujotiekį?
Politinė takoskyra – energetika
Naujausią Bulgarijos ir Rusijos susikirtimų energetikos srityje istoriją galima pradėti nuo 2009-ųjų pradžios. Būtent tuomet Bulgarija bene skaudžiausiai iš visų ES šalių pajuto Rusijos ir Ukrainos „dujų karo“ padarinius – visiškai nuo Rusijos dujų importo priklausoma šalis vidury žiemos buvo palikta be žydrojo kuro.
Bulgarijos politikoje tuomet jau brendo permainos. Kai pasaulio ekonomikos ir finansų krizės padarinius dramatiškai pasunkino rusiškų dujų krizė, Sofijoje kilo į riaušes peraugę protestai. Masiniai neramumai prasidėjo, kai, studentams reiškiant nepasitenkinimą dėl valdančiųjų socialistų nesugebėjimo užtikrinti saugumo, vienas studentas žuvo. Protestuotojai kaltino valdžią korupcija ir neatidėliotinų reformų vilkinimu.
Nors riaušės nenuvertė socialistų vyriausybės, jų politinis kapitalas ženkliai sunyko. Per tų pačių metų viduryje vykusius parlamento rinkimus socialistų koalicija patyrė pralaimėjimą, ir prie valstybės vairo žengė dabartinio premjero Boyko Borisovo vadovaujama centro ir dešinioji koalicija. Naujajai vyriausybei teko dirbti su prezidentu Georgi Parvanovu iš socialistų partijos, ir šis „ideologinis konfliktas“ kėlė nuolatinę valdžios šakų įtampą. Svarbiausia priežastis – nesutarimai dėl energetikos politikos. B.Borisovo vyriausybė buvo linkusi stabdyti didžiuosius energetikos projektus, vykdomus kartu su Rusija, o G.Parvanovas tam griežtai nepritarė.
2009-ųjų pradžioje smukęs socialistų politinis kapitalas taip ir nebuvo atkurtas – 2011-ųjų rudenį šie pralaimėjo ir prezidento rinkimus. Naujuoju šalies vadovu tapo Rosenas Plevnelievas iš premjero B.Borisovo vadovaujamos „Piliečių už europinę Bulgarijos plėtrą“ partijos. Taigi B.Borisovo vyriausybės rankos energetikos politikos klausimais tapo laisvesnės.
Veržiantis iš energetinio glėbio
Praėjusių metų pabaigoje Bulgarija pranešė pasitraukianti iš bendro Rusijos-Bulgarijos-Graikijos naftotiekio Burgasas-Aleksandropolis projekto. Tarpvyriausybinis susitarimas dėl naftotiekio projekto įgyvendinimo buvo pasirašytas 2007-ųjų kovą. Naftotiekio, turėjusio gabenti Rusijos naftą iš Juodosios į Egėjo jūrą, aplenkiant perkrautus Bosforo ir Dardanelų sąsiaurius, konsorciume Bulgarijai priklausė 24,5 proc. akcijų.
Bulgarijos pasitraukimas iš šio projekto galėjo turėti keletą priežasčių. Politiškai Sofija siekė parodyti Rusijai, kad jos netenkina nelygiaverčiai santykiai energetikos srityje. Dešiniųjų vyriausybė nusprendė, kad projektas neapsimokėjo ir ekonomiškai – dėl mažos projekto grąžos ir per didelių sąnaudų. Galiausiai naftotiekis kėlė grėsmę aplinkai, o Bulgarija nenorėjo daryti kompromisų savo turizmo sektoriaus sąskaita.
Po keleto mėnesių Sofija sudavė antrą smūgį Maskvai – šių metų kovo pabaigoje pareiškė nutraukianti Belenės atominės elektrinės projektą. Belenės atominė jėgainė turėjo leisti Bulgarijai tapti elektros energijos tiekėja Balkanų šalims. Vis dėlto kartu su Rusija rengdama Belenės atominės elektrinės projektą socialistų vyriausybė buvo gerokai „apsiskaičiavusi“ vertinant elektros energijos poreikius regione ir skaičiuojant finansinę samatą. Paaiškėjus, kad naujos atominės jėgainės statyba kainuos dvigubai daugiau nei planuota iš pradžių, Bulgarija nutarė trauktis iš projekto. B.Borisovas pareiškė, kad rusų jau pastatytą Belenės reaktorių Bulgarija planuoja perkelti į minėtą Kozloduy elektrinę.
Viena šalis – du dujotiekiai
Plataus masto žaidime dėl dujotiekių Sofija kol kas operuoja dviem skirtingais koziriais. Bulgarija remia konkuruojančius dujotiekių projektus: Rusijos siūlomą „Pietų srovės“ dujotiekį ir ES remiamą „Nabucco“, nors yra akivaizdu, kad dienos šviesą išvysti lemta tik vienam iš šių vamzdynų.
2009-ųjų gegužę Rusijos kurorte Sočyje Bulgarija kartu su Rusija, Serbija, Graikija ir Italija pasirašė susitarimą dėl Rusijos remiamo „Pietų srauto“ dujotiekio projekto. Tų pačių metų liepą (jau po parlamento rinkimų) Bulgarija taip pat įsitraukė į prie ES remiamą „Nabucco“ dujotiekio projektą.
Praėjusių metų birželį penkios valstybės – Turkija, Rumunija, Bulgarija, Vengrija ir Austrija – bei „Nabucco“ konsorciumas pasirašė paramos projektui susitarimą, kuriuo įsipareigojo „Nabucco“ traktuoti kaip prioritetinį projektą. Rusija nenuleidžia rankų ir nesirengia pasiduoti ES, pagrindinei konkurentei dėl regiono energetinių projektų. O Bulgarija siekia turėti naudos ir iš narystės ES, ir iš draugystės su Rusija.
