„Baltpool“ duomenimis, vidutinė biokuro tiekimo kaina antros šildymo sezono pusės metu (sausio – balandžio mėn.) siekė 33,17 Eur/MWh ir buvo 33 proc. didesnė nei antrą šildymo sezono pusę pernai (25 Eur/MWh). Palyginimui, Latvijoje vidutinė tiekimo kaina atitinkamu laikotarpiu buvo aukštesnė nei Lietuvoje ir siekė 36,50 Eur/MWh (31 proc. daugiau nei praėjusiais metais metais), o Estijoje – 24,61 Eur/MWh (11 proc. daugiau nei praėjusiais metais).
Visgi šildymo sezono pabaigoje Lietuvoje biokuro kaina nukrito iki 21,54 Eur/MWh, o tai yra 15 proc. mažesnė kaina, nei praėjusio šildymo sezono pabaigoje (25,35 Eur/MWh). Latvijoje analogišku laikotarpiu buvo fiksuota 27,78 Eur/MWh kaina (7 proc. daugiau nei pernai). Estijoje šildymo sezono pabaigoje kaina siekė 18,72 Eur/MWh ir buvo net ketvirtadaliu mažesnė nei tuo pačiu laikotarpiu 2022 metais.
Pasak „Baltpool“ Prekybos vadovo Vaidoto Jonučio, tokia šildymo sezono pabaiga buvo netikėta.
„Šildymo sezono pradžioje buvo daug neapibrėžtumo ir rinkos dalyvius stipriai veikė emocijos. Todėl prisipažinsiu, kad nebūčiau patikėjęs, jei kas iš anksto būtų pasakęs, kad sezono pabaigoje biokuro kainos pasieks tokį žemą lygį. Biokuro kainų mažėjimą lėmė įvairių faktorių visuma – neįprastai šilti orai, žema gamtinių dujų ir elektros kaina, o taip pat – tiekėjų noras sezono pabaigoje ištuštinti biokuro sandėlius, – tendencijas komentavo „Baltpool“ Prekybos vadovas Vaidotas Jonutis.
Jis pridūrė, kad sezono pradžioje pakilusios kainos paskatino smulkius medienos rinkos dalyvius atsigręžti į biokuro rinką, kurią jie keletą metų buvo apleidę dėl pigaus baltarusiško kuro. Tai sukūrė žaliavos pasiūlą, kurios taip trūko sezono pradžioje.
Antrąją šildymo sezono pusę Lietuvoje buvo patiekta 2,42 mln. MWh biokuro – 12 proc. mažiau, nei atitinkamu laikotarpiu praeito šildymo sezono metu (2,75 mln. MWh). Šią tendenciją lėmė šilti orai sausio ir vasario mėnesiais – tuomet biokuro poreikis sumažėjo. Tačiau kovo mėnesį biokuro vartojimas vėl ūgtelėjo, nes įmonės siekė realizuoti sandėliuose per žiemą susikaupusius didesnius biokuro likučius,rašoma pranešime.
Didžiausiai Latvijos šilumos tiekėjai „Rigas Siltums“ ir Estijos energetikos kompanijai „Eesti Energija“ apsisprendus biokurą įsigyti tik „Baltpool“, išaugo Latvijoje ir Estijoje prekiaujančių įmonių prekybos apimtys biržoje. Pavyzdžiui, Latvijoje prekiaujančios įmonės pateikė 165 tūkst. MWh biokuro – 10 kartų daugiau, nei atitinkamu laikotarpiu praėjusio šildymo sezono metu (17 tūkst. MWh). Estijoje prekiaujančios įmonės per šį laikotarpį pateikė 114 tūkst. MWh biokuro – 3,4 karto daugiau, nei atitinkamu laikotarpiu pernai (34 tūkst. MWh).
