Kaip rašo „Verslo žinios”, praėjusią savaitę su Europos investicijų banku (EIB) pasirašyta maždaug 300 mln. Lt vertės kredito linija „Klaipėdos naftos“ įgyvendinamam suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektui.
Tačiau derybose su EIB dalyvaujančių pareigūnų euforiją slopino eibės, kurias inicijavo kaimyninės Latvijos vyriausybės atstovai.
Jie EIB steigėjams (27 ES šalių narių atstovams) pranešė, kad jeigu EIB steigėjai kels balsavimo klausimą dėl paskolos „Klaipėdos naftos“ statomam SGD terminalui, jie pasisakysią „prieš“.
Motyvai, kuriuos Latvijos atstovai, dienraščio žiniomis, dėstė skirtingose auditorijose – įvairūs. Viena vertus, esą dėl to, kad bendresniu atžvilgiu Klaipėdos SGD terminalas nėra BEMIP (angl. Baltic energy market integration plan) plano dalis.
Kita vertus, latvių vyriausybės požiūriu, sausuma iš Lenkijos per Lietuvą ir Latviją iki pat Inčukalno dujų saugyklos nutiestas vamzdis Baltijos šalių integraciją į Europą sustiprintų daug labiau už SGD terminalą Klaipėdoje.
Išvengti neigiamų SGD terminalui Latvijos pozicijos pasekmių, Lietuvos pareigūnų teigimu, padėjo mūsų atstovų pastangos, taip pat EIB vadovų požiūris. Bankui, patiriančiam gyvybingų ir perspektyvių finansuojamų projektų stygių, SGD terminalas pasirodė visiškai logiškas, plėtotinas ir atitinkantis EIB veiklos principus projektas.
