Valstybės kontrolė nustatė, kad "Maximos" savininkams priklausanti elektros energijos skirstymo bendrovė VST turėjo nemenkos naudos iš prieš penkerius metus Seimo pakeisto įstatymo, nes gavo šimtamilijoninį pelną iš nepagrįstai didintų elektros energijos kainų.
Kai kurie pareigūnai ir politikai pripažįsta, kad 2004 m. Elektros energetikos įstatymas buvo pataisytas daug įtarimų keliančiomis aplinkybėmis. Maža to, elektros energijos tiekimo įmonėms, tarp kurių yra ir privati bendrovė, palankios pataisos priimtos labai skubiai, kur kas greičiau, nei paprastai Seime priimami įvairūs teisės aktai.
Dabar konservatorių dominuojama valdžia šias pataisas nori atšaukti. Bet į energetikos milžiną "Leo LT" pernai įsiliejusių VST savininkai dėl to jau ramūs. Jie savo darbą padarė, pelną gavo, todėl neketina triukšmauti dėl atšaukiamų įstatymo pataisų.
Be to, įstatymo taisymas nebeturės jokios įtakos elektros energijos kainoms. Jos vis tiek kils.
Lobizmas po kilimu
2003 m. pabaigoje elektros energijos rinkoje atsirado privatus žaidėjas – valstybei priklausę Vakarų skirstomieji tinklai atiteko "Maximos" prekybos centrų savininkų suburtai bendrovei "NDX energija". Už 540 mln. litų nusipirkti tinklai gavo pavadinimą VST.
Naujas žaidėjas, įtariama, pradėjo labai aktyviai reikštis, be kita ko, proteguodamas ir sau naudingus valdžios sprendimus. Regis, tai neblogai sekėsi.
Netrukus po to, kai tinklai buvo privatizuoti, tuometė socialdemokratų ir socialliberalų sudaryta Algirdo Brazausko Vyriausybė ėmė rūpintis, kad pasikeitusi elektros energijos rinka turėtų ir naują įstatymą, reguliuojantį šios srities veiklą.
Socialdemokrato Petro Čėsnos vadovaujama Ūkio ministerija tuomet gana greitai – vos per kelis mėnesius – parengė naujos redakcijos Elektros energetikos įstatymą. Už jo parengimą, be kitų pareigūnų, buvo atsakingas ir tuometis ūkio viceministras Nerijus Eidukevičius.
Neslepiama, kad rengiant projektą dalyvavo ir ekspertai, energetikos specialistai. Tarp jų buvo ir "NDX energijos" atstovų, kurie ir galėjo pasiūlyti sau naudingus įstatymo straipsnius.
Vyriausybė labai skubėjo
Dabartinis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkas Virgilijus Poderys atkreipė dėmesį, kad įstatymo pataisomis pradėta rūpintis iškart po to, kai Vakarų skirstomieji tinklai atiteko "Maximos" savininkams. "Nors tuomet dar nedirbau šioje sferoje, faktai rodo, kad seka buvo būtent tokia – Elektros energetikos įstatymas, palankus skirstymo tinklams, atsirado beveik iškart po to, kai buvo privatizuoti VST", – teigė V.Poderys.
Ūkio ministerijos parengtame naujame Elektros energetikos įstatyme ir atsirado privatiems elektros rinkos žaidėjams labai palankūs nuostatai dėl pelno normos susiejimo su įmonių turimo turto verte. Šie nuostatai vėliau padėjo elektros energiją tiekiančioms bendrovėms, tarp jų ir VST, net keturis kartus padidinti savo vertę ir reikalauti iš valstybės nustatyti didesnes elektros energijos kainas, užtikrinančias tą turtą turinčioms įmonėms atitinkamą pelną.
Didelės apimties įstatymo visiškai nauja redakcija buvo parengta 2004 m. gegužę, tai yra praėjus vos pusmečiui po to, kai Vakarų skirstomieji tinklai atiteko "Maximos" savininkams. Nors kitus panašios apimties teisės aktus Vyriausybės įstaigos rengia ir tarpusavyje derina kur kas ilgiau, kartais ir iki trejų metų.
Jau birželio 4-ąją Vyriausybė patvirtino P.Čėsnos ir N.Eidukevičiaus pateiktą naujo įstatymo projektą ir perdavė jį svarstyti Seimui. Maža to, Vyriausybė paprašė parlamentarų šį įstatymą svarstyti ir priimti skubos tvarka.
Įspėjimų niekas neklausė
Valdančiosios socialdemokratų ir socialliberalų daugumos kontroliuojamas Seimas pritarė Vyriausybės prašymui ir per dvi savaites naujas Elektros energetikos įstatymas buvo priimtas. Jis įsigaliojo jau 2004 m. liepos 14 d.
Įsigaliojusiame dokumente išliko nuostatas dėl elektros energiją skirstančių įmonių pelno susiejimo su jų turimo turto verte. Seimo Ekonomikos komitetas smarkiai jį gynė, nors tuomet būta ir abejojančių. "Tai didelė lengvata monopolistui pelnytis, bet nesiekti efektyvesnės veiklos", – savo išvadoje parašė Lietuvos pramonininkų konfederacija. VKEKK irgi paprieštaravo pateiktam įstatymo nuostatui. "Tuomet komisijai vadovavusio Vidmanto Jankausko pasirašytame rašte nurodoma, kad prieštaraujama tokiai įstatymo formuluotei", – sakė V.Poderys.
Tačiau socialliberalo Vaclovo Karbauskio vadovaujamas Ekonomikos komitetas piktai atrėmė visas šias abejones, nurodydamas, kad pasiūlytasis nuostatas negali būti išmestas iš įstatymo, nes "tai būtų ekonomiškai neteisinga ir prieštarautų kitiems įstatymams".
Opozicija pramiegojo
Elektros energetikos įstatymas ypatingų diskusijų Seime nesukėlė. Parlamentarai gana vangiai, bet tvarkingai patvirtino visus įstatymo straipsnius, neatkreipdami dėmesio į jame užprogramuotą elektros kainų nepagrįstą didinimą.
Dabar valdžioje esantis, bet 2004 m. opozicijai priklausęs konservatorius Jurgis Razma pripažįsta, kad tuomet socialdemokratų ir socialliberalų oponentai tiesiog pramiegojo vartotojams ir visai ekonomikai pavojingas bei įtartinas įstatymo pataisas.
"Nėra lengva Seimo nariams įsigilinti į didžiulius teisės aktus, koks yra Elektros energetikos įstatymas. Tuo labiau kad viskas buvo daroma labai skubiai, strimgalviais, o ir valdantieji turėjo pakankamą daugumą Seime, leidžiančią jiems daryti beveik bet ką", – teisinosi J.Razma.
Be to, jis priminė, kad 2004 m. Seime priimant Elektros energetikos įstatymą Lietuvoje buvo daug labai svarbių ir dėmesį nukreipiančių politinių įvykių. "Kaip tik tų metų birželį vyko pirmalaikiai prezidento rinkimai, surengti Europos Parlamento rinkimai. Dalis opozicijai priklausančių Seimo narių aktyviai dalyvavo rinkimų kampanijoje ir negalėjo prisidėti svarstant daugelį įstatymų. Tuo valdantieji galėjo pasinaudoti prastumdami ne vieną jiems arba jų potencialiems rėmėjams reikalingą įstatymą", – neatmetė galimybės konservatorius.
Užgožė "Rubicon" skandalas
2004 m. birželį ir liepą Lietuvą sukrėtė dar vienas ypatingas įvykis – kilo vadinamasis "Rubicon" koncerno galimų korupcinių sąsajų su kai kuriais politikais skandalas.
"Žinoma, tai irgi buvo vienas veiksnių, kiek nukreipusių dėmesį nuo tiesioginio įstatymų priėmimo darbo", – sutiko J.Razma.
"Rubicon" skandalas irgi sietinas su energetika ir įstatymų leidyba. Mat būta įtarimų, jog kai kurie Seimo nariai galėjo gauti šimtatūkstantinius kyšius iš šios bendrovės juodosios buhalterijos už tai, kad protegavo jai palankų Šilumos ūkio įstatymą. "Rubicon" valdo nemenką dalį šilumą gaminančių ir tiekiančių bendrovių Lietuvoje.
Tiesa, prokurorai vėliau nutraukė tyrimą, taip ir neradę įrodymų dėl politikų ir šilumos ūkį valdančios privačios įmonės korupcinių ryšių.
Milžiniški dividendai
Į tai, kad Elektros energetikos įstatymo skubus priėmimas galėjo paskęsti svarbių politinių įvykių sūkuriuose, atkreipė dėmesį ir V.Poderys. "Tą pastebi nemažai politikų", – sakė dabartinis VKEKK vadovas.
Jis taip pat sutiko, kad labai palankūs įstatymo nuostatai leido skirstomiesiems tinklams išsimokėti milžiniškus dividendus. "Tas įstatymas sudarė tokias prielaidas", – teigė V.Poderys.
VST ir valstybei tebepriklausančių Rytų skirstomųjų tinklų akcijų turėtojai 2004–2007 m. išsimokėjo 926,5 mln. litų dividendų.
Perėjo į privačią bendrovę
Beje, atkreipiamas dėmesys, kad vienas Elektros energetikos įstatymo kūrėjų N.Eidukevičius praėjus porai metų, kai buvo priimtas įstatymas, netikėtai paliko Ūkio ministeriją. 2006 m. rugsėjį jis pradėjo vadovauti įmonei "Kauno tiltai".
16,07 proc. bendrovę "Kauno tiltai" valdančios "Tiltra Group AB" akcijų turi "NDX energija", kuriai Elektros energetikos įstatymas buvo itin palankus.
"Įtarimai, kad darbas šioje įmonėje man atiteko kaip prizas už pasitarnavimą privačiai energetikos bendrovei, yra visiškai nepagrįsti", – pabrėžė N.Eidukevičius. "Ko tik neprisigalvojama..." – ironiškai pridūrė jis.
