Ji patvirtinta trečiadienį Vilniuje vykstančio aukščiausio lygio Baltijos jūros regiono energetinio saugumo forumo metu.
Pagal deklaraciją Lietuva, Suomija, Latvija, Estija, Lenkija, Vokietija, Danija ir Švedija įsipareigoja palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro importo, ypač iš Rusijos, kartu vystyti energetikos infrastruktūrą Baltijos jūroje ir didinti jos atsparumą kibernetinėms bei fizinėms atakoms.
„Šis renginys ypač svarbus mums, nes Lietuvos žaliojo kurso tikslas pasigaminti elektros patiems ir daugiau negu jos reikia visuose mūsų dekarbonizacijos etapuose. (...) Mūsų jūros vėjas negali būti pilnai atskleistas nesuintegravus visos Baltijos jūros jūrinės energijos potencialo nesurinkus į vieną tinklą, nesujungus rinkų“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo energetikos ministras Dainius Kreivys.
„Šiaurės ir Baltijos jūros taps kaip plaučiai visai Europai“, – akcentavo jis.
Belgijos energetikos ministrė Tinne Van der Straeten pabrėžė, kad pagrindinis jos šalies įsipareigojimas Europos Sąjungai (ES) yra energetinis saugumas ir šios sistemos atsparumas, kurį galima užtikrinti vystant jūrinio vėjo energetiką
„Aš tikiu, kad mes privalome įtraukti skirtingų Bendrijos regionų požiūrį formuojant bendrą Europos Sąjungos (energetikos – ELTA) politiką“, – teigė T. Van der Straeten.
Kaip pranešama, susitikime aptartos galimybės išnaudoti maždaug 90 GW (gigavatų) galios Baltijos jūros vėjo energetikos potencialą, bendrų infrastruktūros projektų plėtra ir galimas jų sujungimas per Baltijos jūros uostus, taip pat energijos tiekimo saugumas, energetinių atsargų rezervų užtikrinimas, vandenilio gamyba, suskystintų gamtinių dujų (SGD) infrastruktūros panaudojimą, taip pat aptarta geopolitinė situacija.
„Europos Komisija aktyviai dalyvauja pokalbiuose su Ukraina, siekiant užtikrinti, kad jų (energetiniai – ELTA) poreikiai yra patenkinti“, – komentavo ir Belgijos energetikos ministrė.
Pasak D. Kreivio, per dvejus metus vamzdynais į ES importuojamų rusiškų dujų kiekis sumažėjo nuo maždaug 150 mlrd. iki 44 mlrd. kubinių metrų, tačiau išaugo rusiškų suskystintų gamtinių dujų importas. Dabar, pasak ministro, jis siekia nuo maždaug 13 mlrd. iki 19 mlrd. kubinių metrų.
Nausėda: norėdama būti saugi Europa privalo transformuoti savo energetinę sistemą
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad norėdamos užtikrinti saugumą Europos valstybės turi įgyvendinti žemyno energetinės sistemos žaliąją transformaciją.
„Ko mums reikia – tai radikalios energijos sistemos transformacijos. Tai galime daryti vystydami atsinaujinančių išteklių, energijos vartojimo efektyvumo, lankstumo, energijos kaupimo ir novatoriškų technologijų diegimą bei stiprinant tarpusavio ryšius“, – trečiadienį sostinėje atidarydamas aukščiausio lygio Baltijos jūros regiono energetinio saugumo forumą kalbėjo Gitanas Nausėda.
„Po Rusijos pradėto plataus masto agresijos prieš Ukrainą parodėme įspūdingą iškastinio kuro ir elektros importo iš šalies agresorės sustabdymą (...) Lietuva, jau 2022 metų balandį sustabdžiusi naftos, elektros ir dujų importą iš Rusijos, atgal niekada nebesigręžios“, – akcentavo jis.
Šalies vadovo teigimu, nors europiečiai buvo gąsdinami, kad nesugebės išgyventi be rusiškų energetinių išteklių, šiandien dujų ir elektros kainos yra sugrįžusios į prieškarinį lygį.
Pasak prezidento, dabartinė Europos valstybių energetinė nepriklausomybė nuo rusiškų resursų yra trumpalaikių priemonių rezultatas, tad valstybės privalo bendrai imtis veiksmų, užtikrinančių energetinį saugumą ilguoju laikotarpiu.
„Norėdami užtikrinti energetinį saugumą ir klimato kaitos tikslų įgyvendinimą, turime užtikrinti įperkamos žaliosios energijos teikimą ir gamybą, taip pat išlaikyti Europos konkurencingumą tarptautinėje rinkoje“, – akcentavo G. Nausėda.
G. Nausėda pabrėžė, kad kurdamos švarią energijos pramonę Baltijos regiono šalys nepakankamai išnaudoja jūros potencialą. Šalies vadovo teigimu, Lietuvai taip pat reikia greičiau ieškoti būdų mažinti šilumos sektoriaus kuriamą taršą.
„Čia, Lietuvoje, mes pradėjome vystyti du jūrinio vėjo parkus. Jie padės mums siekiant tikslo 100 proc. savo energijos poreikių padengti iš atsinaujinančių šaltinių. Taip pat šie projektai pritrauks daugiau nei 3 mlrd. eurų investicijų, sukurs tūkstančius naujų darbo vietų, atneš naudos šalies ekonomikai vartotojams bei vietiniams verslams“, – kalbėjo prezidentas.
Baltijos jūros regiono energetinio saugumo forume dalyvauja Latvijos, Estijos, Suomijos ir Belgijos energetikos ministrai, taip pat Danijos, Lenkijos, Švedijos ir Vokietijos ministrų deleguoti aukšto rango pareigūnai. Jame tariamasi dėl regioninio bendradarbiavimo stiprinant energetinį saugumą Baltijos jūroje ir ypatingos svarbos energetikos infrastruktūros atsparumą kibernetinėms ir fizinėms grėsmėms, aptariami infrastruktūros sujungimo klausimus vystant jūrinio vėjo energetiką Baltijos jūroje ir energetikos ekonomikai
Ši energetinio saugumo konferencija vyksta Trijų jūrų iniciatyvos (3SI) viršūnių susitikimo išvakarėse. Taip pat tai yra 2022 metais Danijoje vykusio ES Baltijos jūros regiono valstybių vadovų susitikimo tęsinys.
