"Iš tikrųjų mūsų nuostata yra ta - mes neužtrenkiame durų. Lenkija yra mūsų strateginis partneris energetikoje. Tačiau jų pasirinkimus, kokie jie bebūtų - pasitraukti iš projekto ar likti jame - mes gerbsime", - penktadienį Vyriausybėje po sutarties su Japonijos koncernu "Hitachi" žurnalistams sakė A.Sekmokas.
Premjeras Andrius Kubilus sakė nenorintis vertinti, ar Lenkijos įmonės sprendimas stabdyti dalyvavimą Visagino AE projekte gali būti derybų taktika.
"Aš tikrai nesiimu vertinti. Oficialiai, kiek suprantu, turime tik Lenkijos įmonės, kuri dalyvavo derybose, laišką. O kokią derybų taktiką pasirenka partneriai, tai mes to tikrai nekomentuojame", - sakė A.Kubilius.
Lenkijos iždo viceministras Janas Bury šią savaitę pareiškė, kad šalies energetikos bendrovė "Polska Grupa Energetyczna" ( PGE) gali grįžti į naujos branduolinės jėgainės Lietuvoje projektą, jeigu jai bus pasiūlytos geresnės sąlygos.
Gruodžio pradžioje PGE paskelbė, kad stabdo dalyvavimą Visagino AE projekte. Tuomet Lenkijos įmonės vadovas Tomaszas Zadroga, kuris iš karto po to atsistatydino, pareiškė, jog dalyvavimo Visagino AE projekte sąlygos pasirodė nepriimtinos, o grupė turi ir kitų svarbių projektų.
Lietuvos Vyriausybės atstovai komentavo, kad PGE savarankiškai, be valdžios pritarimo, apsisprendė trauktis iš Visagino AE projekto, todėl vėliau buvo atstatydintas Lenkijos bendrovės vadovas. Lenkijos spauda tokią versiją įvertino skeptiškai, nes neva tik teoriškai įmanoma, kad valstybės kontroliuojama energetikos įmonė nebūtų savo veiksmų suderinusi su Vyriausybės atstovais.
Lenkija pati ketina statyti naują atominę elektrinę, kuri vertinama 35 mlrd. zlotų (26,996 mlrd. litų).
Lietuva šiuo metu derasi su "Hitachi-GE Nuclear Energy" dėl investicijų į Visagine planuojamą statyti naują atominę elektrinę, kuri, skaičiuojama, kainuos iki 5 mlrd. eurų (17,3 mlrd. litų). Dalyvaujant strateginiam investuotojui bei regioniniams partneriams - Latvijos ir Estijos energetikos kompanijoms, atominė elektrinė Visagine turėtų iškilti iki 2020 metų.