Bendrovė „Ignitis“ teigia, kad situacija, kai elektra biržoje pasiekia neigiamą kainą, naudinga klientams, kurie yra pasirinkę su birža susietus planus. „Ignitis“ šiuo metu siūlo du su birža susietus planus: „Išmanus – Valandinis“ ir „Išmanus – Mėnesinis“.
Valandinio plano kaina yra skaičiuojama pagal valandinį kliento suvartojimą, todėl sąskaita išrašoma pagal tos valandos įkainį, kuris buvo kliento naudojamą valandą.
„Jei elektros naudojimo valandą jos kaina yra minusinė, tuomet klientui tą valandą ir skaičiuojama minusinė kaina, tai reiškia, kad konkrečios valandos suskaičiuota minusinė suma mažina kliento bendrą sumą ir kartu jo asmeninę svertinę kainą.
Ir kuo daugiau suvartojimo klientas perkels į minusinę valandą, tuo galutinė mokėtina suma (mėnesinė sąskaita) bus palankesnė klientui“, – teigia bendrovės atstovė Laura Beganskienė.
Išmaniąją apskaitą turintys „Ignitis“ klientai gali naudotis mobiliąja programėle, kurioje matyti elektros kaina dieną į priekį ir taip koreguoti savo elektros vartojimą, kad pavyktų ją naudoti pigiausiomis valandomis. Programėlė ypač naudinga „Išmanus – Valandinis“ planą pasirinkusiems klientams.
Valandinių kainų pavyzdžiai „Nord Pool“ biržoje, Lietuvos kainų zonoje šių metų pavasarį–vasarą:
Liepos 17 dieną Lietuvoje pasiekta žemiausia valandinė kainą per šalies buvimo „Nord Pool“ biržoje laikotarpį – 5,56 cento už kWh (be PVM) arba 6,84 cento už kWh su PVM.
„Enefit“ Rizikų valdymo padalinio vadovas Valdemar Fiodorovič teigia, kad turintiems išmanųjį skaitiklį ir pasirinkusiems su biržos kaina susisietą planą, „Enefit“ taiko valandinę apskaitą.
„Tai reiškia, jog galutinė mėnesio sąskaita susideda iš individualus valandinio suvartojimo kiekio, valandinių biržos kainų ir valstybės taikomų mokesčių.
Jis atsakė, kaip keistųsi kaina pagal konkretų pavyzdį, kai valandinė elektros kaina biržoje kristų iki -20 arba -10 ct/kWh be PVM (tai yra: iki -24,2 arba -12,1 cento su PVM).
„Turintiems „Enefit“ planą „Laisvas“ (1,85 ct/kWh paslaugos mokestis), pasirinkusiems ESO planą „Standartinis“ bei vienos laiko zonos tarifą, klientui turėtume primokėti, kadangi galutinė suma už kilovatvalandę būtų -14,8 ct kWh (su PVM), o kainai nukritus iki -10 ct/kWh be PVM, valandos kaina siektų -2,7ct/kWh (su PVM).
Ir vis dėlto, svarbu pabrėžti, jog labiausiai tokioje situacijoje sutaupo ne tik turintys išmaniuosius skaitiklius ar su birža susietus planus, bet prisitaikantys prie kainų svyravimo ritmo“, – teigia V. Fiodorovič.
„Elektrum Lietuva“ teigimu, kai vartotojas turi išmanųjį skaitiklį ir yra pasirinkęs „biržinį“ planą su valandine apskaita, tuomet tomis neigiamomis valandomis tiekėjas jam primoka už elektros vartojimą.
„Pagal mūsų siūlomą su biržos kaina susietą planą, jei klientas tik turi išmanų skaitiklį, tas taip pat galioja“, – sako bendrovės atstovė Milda Basijokienė.
„Ignitis“ aiškina, kad jeigu tiekimo dalis ir kiti mokesčiai būtų mažesni nei biržoje susiformavusi minusinė elektros energijos kaina, tuomet klientui „primokama“ už tą konkrečią valandą.
„Tačiau reikia suprasti, kad minusinė kaina nebūna nuolat, ji pasitaiko atskiromis valandomis, dažniausiai tuomet, kai pasiūla (gamyba) viršija paklausą (vartojimą), ir pats vartotojas tomis valandomis turi vartoti elektrą, kad pajaustų neigiamos kainos efektą“, – sako bendrovės atstovė Laura Beganskienė.
Pasak jos, galutinė sąskaita vartotojui būtų neigiama (su tiekėjo priemoka), jeigu klientas vartotų elektros energiją tik neigiamos kainos valandomis ir ši kaina būtų neigiama tiek, kad visos kitos kainos dedamosios jos neatsvertų. Tokiu atveju klientas sąskaitoje matytų permoką.
„Remiantis biržos valandinėmis didmeninėmis kainomis ir operatoriaus pateiktais valandiniais vartotojo objekto suvartojimo duomenimis, apskaičiuojama individuali svertinė vidutinė mėnesio kaina.
Norime akcentuoti, kad kaina suskaičiuojama specifiškai pagal tas valandas ir tomis valandomis suvartotą kliento kiekį, tai yra, klientas de facto apmokestinamas pagal kiekvieną valandą buvusią kainą“, – teigiama „Ignitis“ komentare.
Šiai kainos daliai, pasak bendrovės, pritaikomas PVM ir prie jos pridedamos tiekėjo dedamoji ir valstybės reguliuojamos dedamosios (su PVM)
Prie to reikia pridėti ESO persiuntimo paslaugos kainą (8,47 cento), VIAP (-0,9438 cento), skirstymo paslaugos papildomos dedamosios kainą (0,00605 cento) (visos kainos su PVM): tai yra 7,532 cento už kWh.
„Ignitis“ atveju tiekimo paslaugos kaina yra 2,003 cento, „Enefit“ – 1,85 cento, „Elektrum Lietuva“ – 1,936 cento, o „EGTO energija“ atveju – 1,8 cento už kWh.
Taigi, jeigu „Nord Pool“ biržoje valandinė kaina būtų -8 centai už kWh (be PVM) arba -9,68 cento už kWh (su PVM), tuomet galima būtų tikėtis „priemokos“ vartotojui – analogiškai „Enefit“ pateiktam komentarui aukščiau. Atkreiptinas dėmesys į galimus tiekėjų apskaitos skirtumus.
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) antradienį skelbia, kad sprendžiant pagal elektros kainų ateities sandorius, metų pabaigoje tikėtinas elektros kainų augimas.
Prieš mėnesį didžiausi nepriklausomi tiekėjai „Delfi“ taip pat komentavo, kad perspektyvoje – kainų augimas rinkoje.
„Kainų augimo tendenciją turėtume matyti ir toliau, nes po kelių mėnesių prasidės šaltasis metų laikas, dėl ko didės energijos paklausa, o kartu ir jos kainos“, – sakė „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna.
„Elektrum Lietuva“ tąkart komentavo, kad nuo rugpjūčio, link rudens elektra visoje rinkoje turėtų labiau brangti, tą rodo prognozės.
Dabar liepos vidutinė mėnesio kaina, preliminariu vertinimu, bus mažesnė už birželio. Praėjusį mėnesį elektra kainavo 9,87 cento už kWh (be PVM), vidutinė liepos mėnesio kaina 27-ą dieną – 8,53 cento už kWh (be PVM).
